Ligos apibrėžimas. Ligos priežastys
Panikos ataka – tai staiga atsirandantis intensyvios baimės epizodas, kurį lydi nemalonūs fiziniai pojūčiai, tokie kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, oro trūkumo jausmas, galūnių tirpimas arba pojūtis, kad tuoj įvyks kažkas baisaus.
Simptomai paprastai pasiekia piką per kelias minutes, o vidutinė priepuolio trukmė sudaro apie 30 minučių, nors jie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Pačios panikos atakos nekelia pavojaus gyvybei ir sveikatai.
Panikos atakų atsiradimo teorijos
Egzistuoja keletas teorijų, paaiškinančių panikos atakų atsiradimą.
Katecholaminų teorija
Pagal šią teoriją panikos atakos susijusios su padidėjusiu katecholaminų – medžiagų, kurias gamina antinksčiai, pirmiausia adrenalino – lygiu. Adrenalinas sukelia nervų sistemos sužadinimą, pagreitina širdies ritmą ir susiaurina kraujagysles.
Genetinė teorija
Žmonėms, kurių artimi giminaičiai kenčia nuo panikos atakų, jų atsiradimo tikimybė yra didesnė nei bendroje populiacijoje.
Psichoanalitinė teorija
Ši teorija sieja panikos atakas su vidiniais konfliktais, susijusiais su nepriimtais arba nuslopintais jausmais ir troškimais.
Elgesio teorija
Pagal šią teoriją panikos ataka gali atsirasti kaip išmokta reakcija į stresinę arba pavojingą situaciją.
Kognityvinė teorija
Ji teigia, kad panikos atakas sukelia klaidingas savo kūno pojūčių interpretavimas. Žmogus gali suvokti normalius fiziologinius pojūčius kaip pavojingus.
Dažniausiai panikos atakos atsiranda dėl kelių veiksnių derinio.
Rizikos veiksniai
Panikos atakų atsiradimo rizikos veiksniai apima:
- psichikos sutrikimus;
- stiprų stresą;
- alkoholio ir narkotikų vartojimą;
- kai kurių vaistų vartojimą arba jų nutraukimą;
- somatines ligas;
- rūkymą;
- ilgalaikę emocinę įtampą.
Vienas iš pagrindinių panikos sutrikimo požymių yra panikos atakų netikėtumas.
Panikos atakų simptomai
Panikos atakos simptomai skirstomi į psichologinius ir fizinius.
Psichologiniai simptomai:
- stipri baimė;
- artėjančio pavojaus pojūtis;
- baimė prarasti kontrolę;
- baimė mirti.
Fiziniai simptomai:
- širdies plakimas;
- dusulys;
- krūtinės skausmas;
- prakaitavimas;
- drebulys;
- galvos svaigimas;
- tirpimas;
- silpnumas;
- nerealumo pojūtis.
Simptomai paprastai pasiekia maksimalų intensyvumą per kelias minutes.
Veiksniai, stiprinantys panikos atakas
Panikos atakas gali stiprinti:
- stresas;
- pervargimas;
- miego trūkumas;
- kofeinas;
- alkoholis;
- stimuliatoriai.
Veiksniai, mažinantys panikos atakas
Panikos atakos gali pasireikšti rečiau, jeigu:
- sumažėja streso lygis;
- žmogus pakankamai ilsisi;
- pagerėja bendra emocinė būklė.
Patogenezė
Panikos atakos metu organizmas aktyvuoja reakciją „kovok arba bėk”. Tai lydi adrenalino išsiskyrimas.
Tai sukelia:
- širdies ritmo pagreitėjimą;
- kvėpavimo padažnėjimą;
- galvos svaigimą;
- prakaitavimą.
Šios reakcijos yra natūralios ir skirtos organizmo apsaugai.
Panikos atakų komplikacijos
Galimos komplikacijos apima:
- nuolatinį nerimą;
- naujų atakų baimę;
- tam tikrų situacijų vengimą;
- gyvenimo kokybės sumažėjimą;
- depresiją.
Diagnostika
Jeigu žmogus patiria pasikartojančias panikos atakas, rekomenduojama kreiptis į specialistą.
Diagnozė nustatoma remiantis simptomais ir klinikiniu įvertinimu.
Gydymas
Panikos atakų gydymas gali apimti:
- psichoterapiją;
- kvėpavimo technikas;
- atsipalaidavimo metodus;
- gyvenimo būdo pakeitimus;
- medikamentinį gydymą.
Psichoterapija yra vienas iš efektyviausių gydymo metodų.
Prognozė. Prevencija
Esant tinkamam gydymui, prognozė yra palanki.
Prevencijos priemonės apima:
- streso mažinimą;
- sveiką gyvenimo būdą;
- psichologinės pagalbos gavimą;
- emocinės būklės priežiūrą