Aptarkime pagrindinius simptomus, kurie leidžia klasifikuoti sutrikimą:
- emociniai „svyravimai”;
- nusiminimas;
- padidėjęs nerimo lygis;
- miego sutrikimai;
- rūpinimasis artimaisiais;
- lėtinis nuovargis;
- silpnumas;
- problemos su koncentracija ir atmintimi.
Nerimo ir depresijos sutrikimas vyrams dažniausiai pasireiškia įtampa, gniuždančia nuojauta, neturinčia jokios rimtos priežasties, nemiga, agresijos protrūkiais, nuovargiu. Taip pat vyrai dažniausiai užsidaro savyje ir stengiasi patys įveikti savo sunkumus.
Moterims nerimo ir depresijos sutrikimai paprastai pasireiškia emocine labilumu, nuotaikos svyravimais, isterija, stipriu nerimu dėl savęs ir artimųjų, virškinimo sistemos sutrikimais, šaltkrėčiu, gomurio „kamščio” pojūčiu. Atsižvelgiant į moterų simptomus, gydytojai diagnostikos ir anamnezės metu ypatingą dėmesį skiria pacientės emocinei būklei.
Ligos vystymosi priežastys
Specialistai išskiria priežastis, galinčias išprovokuoti nerimo ir depresijos sutrikimą:
- paveldimi veiksniai;
- biologiniai veiksniai (pavyzdžiui, padidėjusi neuromediatorių gamyba);
- socioekonominiai veiksniai (problemų šeimoje ar darbe, finansinės padėties pasikeitimas);
- alkoholio ar narkotikų vartojimas.
Sutrikimo ypatumas yra tas, kad jis vystosi palaipsniui. Tuo pačiu ilgesnė įtampa, depresinė būsena ir nerimas gali sukelti komplikacijų.
Depresija, nerimas ir panika
Gydytojai pažymi, kad jei laiku nesikreipiama į specialistą, nerimo ir depresijos sutrikimas gali pablogėti papildomais simptomais, tokiais kaip lėtinė depresija, neurozės arba panikos priepuoliai. Diagnozuojant nerimo ir depresijos sutrikimą su panikos priepuoliais, gydymas paprastai trunka ilgiau ir skiriasi intensyvesne psichoterapija bei farmakoterapija. Todėl taip svarbu laiku kreiptis į gydytoją specializuotame centre ir neleistų komplikacijoms.
Panikos priepuolių atsiradimo priežastys TDR atveju
Nerimo ir depresijos sutrikimai ir panikos priepuoliai yra glaudžiai susiję. Pažiūrėkime, kaip atsiranda panikos priepuoliai. Panikos priepuoliai – tai staigūs baimės, nerimo priepuoliai, lydimi streso ar išgąsčio simptomų.
Panikos priepuolio simptomai:
- Galvos svaigimas ir alpimo pojūtis
- Tachikardija
- Padidėjęs prakaitavimas
- Kvėpavimo sunkumai (neįmanoma įkvėpti ar iškvėpti), dusulio pojūtis
- Skausmas už krūtinkaulio
- Pykinimas
- Baimė mirti arba prarasti protą
Panikai dažniausiai būna priešprieša padidėjusio nerimo, jaudulio, rūpesčio būsenai. Kai žmogus ilgą laiką yra įtemptoje, nusivylusioje būsenoje, galutinis rezultatas gali būti panikos priepuolis.
Panikos priepuolio trukmė paprastai neviršija 10 minučių, tačiau tai tokia traumuojanti patirtis, kad pacientas bijo jos pakartojimo ir pasąmoningai vengia vietų, situacijų, kur įvyko priepuolis. Patirtas panikos priepuolis dar labiau padidina nerimą ir depresiją, todėl šie sutrikimai gali lydėti žmogų nuolat, keisdami vienas kitą ir vedant pacientą į neviltį.
Reikėtų pažymėti, kad simptomai nerimo ir depresijos sutrikimo bei panikos priepuolių yra panašūs, tačiau panikos priepuolio metu simptomai staiga sustiprėja ir „koncentruojasi” į ryškesnes bei intensyvesnes apraiškas. Panikos priepuolis trunka apie 10 minučių, tuo tarpu nerimo ir depresijos sutrikimo simptomai skirtingu laipsniu pasireiškia kiekvieną dieną.
Nerimo ir depresijos sutrikimo su panikos priepuoliais diagnostika
Svarbu pabrėžti, kad nerimas ir nuotaikos sumažėjimas yra normalios emocijos žmogui. Tačiau kai jos pradeda paveikti gyvenimą ir išeina iš kontrolės, būtina kreiptis į gydytoją.
Nerimo ir depresijos sutrikimo su panikos priepuoliais diagnostiką atlieka psichiatras, remdamasis klinikiniu interviu. Gydytojas nustato nerimo ir depresijos komponento išraišką, fiksuoja įvykusių panikos priepuolių faktą – vienkartinių ar daugkartinių epizodų. Jei reikia, diagnostikos metu skiriami papildomi tyrimai – patopsichologinė analizė arba organiniai tyrimai. Remiantis tyrimų rezultatais, skiriamas efektyvus gydymas, parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir asmens ypatybes.
TDR su panikos priepuoliais gydymas
Kaip minėta, gydymas parenkamas individualiai, tačiau strategija paprastai remiasi vaistų terapijos ir psichoterapijos deriniu. Preparatai parenkami atsižvelgiant į simptomų intensyvumą – tai gali būti antidepresantų derinys su benzodiazepinų grupės anksiolitikais skubios pagalbos atveju (kai pacientas jaučia padidėjusį nerimą arba jaučia artėjantį panikos priepuolį).
Antidepresantų dozė gali būti didesnė nei gydant depresijos sutrikimą, tačiau tai pagrįsta klinikine praktika. Kartu su vaistų terapija skiriamas psichoterapijos kursas, parenkamas individualiai. Tai gali būti kognityvinė-elgesio terapija, holistinė terapija kartu su atsipalaidavimo metodais, hipnoterapija kartu su palaikomąja psichoterapija.
Gydymo tikslas – paciento būklės stabilizavimas, psichoedukacija, informavimas apie simptomus ir ligos priežastis bei būdus, kaip susidoroti su simptomais. Gydytojai taip pat skiria dėmesio ligos prevencijai, nes pasiekus remisiją pacientui svarbu negrįžti į ankstesnę būseną.