Geštalto psichoterapija
Geštalto terapijos tikslas – padėti žmogui įsisąmoninti savo vientisumą, pažįstant įvairias savo asmenybės puses.
Terapija orientuota ne tik į tam tikro elgesio priežasčių analizę, bet ir į supratimą, kaip šis elgesys veikia dabartinį gyvenimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas dabarties momentui, kuris atsiskleidžia per kūno pojūčius, jausmus ir suvokimą.
Terapijos metu geštalto terapeutas yra lygiavertis pašnekovas, kuris atidžiai klausosi ir neteisia. Kiekvienas žmogus pats renkasi savo gyvenimo kryptį, ir svarbu tai priimti, o ne bandyti keisti jėga.
Kadangi žmogus iš prigimties siekia suteikti gyvenimui prasmę ir sukurti vientisą pasaulio vaizdą (geštaltą), jam svarbu įsisąmoninti savo vientisumą ir išmokti gyventi darnoje su savo mintimis, emocijomis, norais, o kartais ir su stresu, nerimu ar depresija. F. Perlso mokinys E. Polsteris yra pasakęs: „Geštalto terapija yra per daug naudinga, kad būtų skirta tik ligoniams.”
Geštalto terapija skirta žmonėms, kurie nori suprasti savo poreikius ir sąmoningai priimti sprendimus, gerinančius gyvenimo kokybę. Terapijos procese žmogus auga kaip asmenybė ir giliau supranta tiek vidines, tiek išorines sąlygas, padedančias įveikti sunkumus ir priimti sprendimus.
Užuot diagnozavę, geštalto psichoterapeutai daugiausia dėmesio skiria kontaktui su klientu ir lygiaverčio santykio kūrimui, kuris veda į vientisumą.
Terapija – tai vieta, kur gali pradėti matyti, kas su tavimi vyksta iš tikrųjų. Ne teoriškai, o realiai.
Tu gali kreiptis ne tik tada, kai „blogai”. Dažniausiai žmonės ateina tada, kai nebeina ignoruoti.
Tai gali būti:
nuolatinis nerimas, įtampa, vidinis spaudimas;
panikos atakos, miego problemos;
santykiai, kurie vargina ar kartojasi tuo pačiu scenarijumi;
priklausomybė nuo santykių, telefono, kompiuterinių žaidimų ar narkotikų;
psichosomatika – kai kūnas reaguoja vietoje tavęs;
jausmas, kad gyveni „ne savo gyvenimą”.
Dažniausiai tai, kas matoma paviršiuje, nėra tikroji priežastis.
Terapijoje dirbama su:
priklausomybėmis;
nerimu ir vidine įtampa;
panikos atakomis;
psichosomatiniais simptomais;
užslopintais jausmais.
Procesas vyksta per tyrinėjimą:
ką darai su savo jausmais;
kur save stabdai;
kur nutyli;
kaip kuri santykius.
Didelis dėmesys skiriamas tam, kas vyksta dabar – kūnui, emocijoms ir kontaktui.
Renkantis psichoterapeutą svarbu ne tik patirtis ar metodas. Svarbiausia – ar gali būti atviras. Jei jauti, kad gali kalbėti be vaidmens, tai yra pagrindinis kriterijus.
Terapijos nauda nėra greitas rezultatas. Keičiasi suvokimas:
atsiranda aiškumas;
mažėja vidinė įtampa;
pradedi geriau jausti save;
atsiranda ribos;
mažėja bėgimas nuo savęs.
Apibendrinimas
Geštalto psichoterapija ir praktinis terapinis darbas susitinka viename taške – sąmoningume ir kontakte su savimi.
Terapija nėra apie taisymą ar „greitą sprendimą”. Tai procesas, kuriame žmogus pradeda matyti save aiškiau, suprasti savo reakcijas ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Kai atsiranda šis suvokimas, atsiranda ir galimybė rinktis kitaip