Ar pastebėjote, kad jūsų gyvenime kartojasi tos pačios situacijos? Skirtingi santykiai baigiasi panašiai. Skirtinguose darbuose susiduriate su tais pačiais sunkumais. Konfliktuose reaguojate taip pat, nors kaskart pažadate sau, kad kitą kartą bus kitaip. Atrodo, lyg gyventumėte pagal kažkieno parašytą scenarijų, kurio negalite pakeisti.
Šiandien daug kalbama apie tai, kad seni scenarijai trukdo gyventi ir eiti pirmyn. Tačiau ar tikrai jie yra mūsų priešai? Psichologijos požiūriu kiekvienas scenarijus kažkada atsirado ne be priežasties. Tai psichikos būdas išsaugoti jėgas, stabilumą ir saugumą konkrečioje situacijoje. Problema atsiranda tada, kai gyvenimas pasikeičia, o scenarijus lieka tas pats.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas yra gyvenimo scenarijai, kaip jie atsiranda, kodėl taip sunku nuo jų atsitraukti ir kaip pamažu galima pradėti juos keisti.
Kas yra gyvenimo scenarijus
Kiekvienas iš mūsų turime vidinę istoriją apie save ir savo santykius su pasauliu. Dažnai jos net nesuvokiame, bet ji formuoja mūsų pasirinkimus, lūkesčius ir reakcijas. Ji gali skambėti, pavyzdžiui, taip:
„Turiu užsitarnauti teisę būti laimingas.”
„Žmonės anksčiau ar vėliau mane paliks.”
„Jei nebūsiu stiprus, manęs nemylės.”
„Mano poreikiai nesvarbūs.”
„Viskas, ką pasiekiu, turi būti tobula.”
Šio didelio siužeto viduje yra mažesni, kasdieniai scenarijai: kaip pradedame dieną, kaip reaguojame į kritiką, kaip elgiamės konflikte, kaip priimame sprendimus, kaip ilsimės, kaip rodome meilę.
Iš išorės žmonės gali norėti panašių dalykų – meilės, saugumo, prasmės, – bet kiekvieno vidinė knyga skirtinga. Joje yra skyrių, kurie mus tenkina, ir skyrių, kuriuos seniai norėtųsi perrašyti, bet kažkodėl vis nepavyksta.
Kaip gimsta scenarijai
Mūsų smegenys siekia taupyti energiją. Kai susiduriame su pažįstama situacija, jos nepradeda kiekvieną kartą ieškoti naujo sprendimo, o pasinaudoja jau išbandytu keliu. Tai natūralu ir naudinga: jei kiekvieną rytą turėtume iš naujo galvoti, kaip valytis dantis ar vairuoti automobilį, greitai išsektume.
Panašiai veikia ir emociniai bei santykių scenarijai. Kai patiriame kažką svarbaus – ypač skausmingo ar gąsdinančio, – psichika įsimena, kas tada padėjo išgyventi. Ir vėliau, panašiose situacijose, automatiškai kartoja tą patį.
Pavyzdžiui, konflikto metu vienas žmogus siekia pasikalbėti ir rasti sprendimą, o kitas įsižeidžia ir užsisklendžia. Apie antrąjį dažnai sakoma: „Jis užsispyręs, su juo neįmanoma susikalbėti.” Bet galbūt kažkada būtent užsisklendimas jam padėjo išlikti saugiam. Galbūt vaikystėje šeimoje konfliktai buvo pavojingi, ir vienintelis būdas apsisaugoti buvo pasitraukti, nutilti, tapti nematomu. Psichika įsiminė: „Konfliktas – pavojus. Geriausia slėptis.” Ir dabar, net kai suaugęs žmogus yra visai kitoje aplinkoje, šis scenarijus vis dar veikia.
Scenarijai dažnai susiformuoja vaikystėje, bet ne tik. Juos formuoja:
– santykiai su tėvais ir kitais artimais žmonėmis;
– tai, kas šeimoje buvo leidžiama ir kas draudžiama;
– kultūra ir visuomenės lūkesčiai;
– sėkmės ir nesėkmės patirtys;
– traumuojantys įvykiai;
– ir mūsų pačių sprendimai, kuriuos kažkada priėmėme.
Visa tai pamažu susipina į mūsų asmeninę istoriją.
Kodėl taip sunku keistis
Atrodytų, jei suprantame, kad scenarijus mums kenkia, turėtume galėti jį tiesiog pakeisti. Bet taip nėra. Kodėl?
Scenarijai kažkada padėjo. Mes neturime blogų scenarijų dėl to, kad esame silpni ar kvaili. Kiekvienas scenarijus kažkada atliko svarbią funkciją: padėjo išvengti skausmo, išsaugoti santykius, pasiekti tai, ko reikėjo. Psichika prie jų prisirišusi, nes jie siejasi su išgyvenimu.
Pažįstama atrodo saugu. Net jei scenarijus atneša skausmą, jis yra nuspėjamas. O nežinomybė gąsdina labiau. Todėl kartais renkamės pažįstamą kančią vietoj nežinomos laimės.
Scenarijus kartais duoda trumpalaikę naudą. Pavyzdžiui, žmogus, išmokęs manipuliuoti, kurį laiką gauna tai, ko nori. Ilgainiui tai griauna santykius, bet trumpuoju laikotarpiu „veikia”. Ir scenarijus toliau kartojamas.
Scenarijai dažnai nesąmoningi. Sunku keisti tai, ko nematai. Daugelis žmonių net nesuvokia, kad jų gyvenime kartojasi tas pats modelis – jiems atrodo, kad tiesiog „taip susiklosto” arba „taip jau sekasi”.
Už scenarijaus slypi skausmas. Kartais atsisakyti scenarijaus reiškia susidurti su tuo, nuo ko jis saugojo: su sena netektimi, baime, gėda, liūdesiu. Ir tai gali būti labai baisu.
Kaip scenarijus atrodo gyvenime
Įsivaizduokime moterį, kuri vis keičia gyvenamąją vietą ir kurios santykiai niekada netrunka ilgai. Iš šalies gali atrodyti, kad ji tiesiog nepastovi ar nemoka kurti santykių.
Tačiau pažvelgus giliau, gali paaiškėti, kad paauglystėje jos tėvai išsiskyrė, o mama netrukus su ja persikraustė į kitą miestą. Mergaitė staiga neteko visko, kas buvo patikima: tėvo, draugų, namų, mokyklos. Ir jos viduje susiformavo nuostata: „Viskas, kas patikima, anksčiau ar vėliau sugriūva.”
Suaugusi ji susiduria su tuo, kad kai tik santykiai pradeda tapti artimesni, ją apima nerimas. Ji pradeda įtikinėti save, kad santykiai išsisėmė, kad laikas judėti toliau. Ir išeina – dar prieš tai, kai galėtų būti palikta. Tada vėl persikraustymas, vėl naujas pradžia.
Šis scenarijus kažkada apsaugojo ją nuo dar vieno skaudaus praradimo. Bet dabar jis neleidžia jai gauti būtent to, ko ji labiausiai trokšta, – patikimų santykių ir saugumo.
Svarbu suprasti: to, kas įvyko, pakeisti negalima. Skyrybos įvyko, persikraustymas įvyko, skausmas buvo tikras. Tačiau scenarijų galima praplėsti – pridėti prie jo naujų galimybių.
Ženklai, kad gyvenate pagal seną scenarijų
– Skirtingose situacijose su skirtingais žmonėmis kartojasi panašios istorijos.
– Jūsų reakcija dažnai stipresnė nei situacija, kuri ją sukėlė.
– Pažadate sau elgtis kitaip, bet akimirką vis tiek pasielgiate kaip visada.
– Jaučiate, kad gyvenimas „vyksta su jumis”, o ne jūs jį kuriate.
– Tam tikros situacijos sukelia vaikystėje pažįstamus jausmus.
– Pasiekę tai, ko norėjote, vis tiek nesijaučiate patenkinti.
Kaip keisti savo scenarijų
Tikslas nėra ištrinti seną scenarijų ar „sugriauti” save. Tikslas – prie jau turimos patirties pridėti naujų būdų mąstyti, jausti ir veikti. Tai lėtas, bet įmanomas procesas.
- Pastebėkite automatizmus
Tarp įvykio ir reakcijos praeina vos akimirka: kyla mintis, po jos jausmas, tada įprastas veiksmas. Kol ši grandinė lieka nepastebėta, atrodo, kad kito pasirinkimo nėra.
Pavyzdžiui, gaunate vadovo laišką: „Reikia perdaryti projektą.” Ir dar neperskaitę iki galo jau jaučiate įtampą: „Aš vėl viską sugadinau.” O paskui paaiškėja, kad reikia pataisyti tik du punktus iš penkiolikos, nes pasikeitė įmonės strategija.
Kai pradedate pastebėti tokias akimirkas, scenarijus nustoja būti nematomas. O tai, ką matome, galime keisti.
Gali padėti paprastas klausimas: „Ar ši reakcija atitinka tai, kas vyksta dabar? Ar ji iš kažkur seniau?”
- Ieškokite kitų paaiškinimų
Seni scenarijai dažnai remiasi kategoriškomis mintimis: „Arba tobulai, arba niekaip.” „Jei jis supyko, vadinasi, manęs nebemyli.” „Jei suklydau, esu nevykėlis.”
Pabandykite tokias mintis patikrinti. Ar jos tikrai teisingos? Ar yra kitų galimų paaiškinimų? Ką pasakytumėte draugui, jei jis taip galvotų?
Didelę užduotį galima padalyti į mažus žingsnius ir kiekviename iš jų pasiekti gerą rezultatą. Kito žmogaus pyktis gali būti susijęs su jo nuovargiu, o ne su jumis. Klaida gali būti tiesiog klaida. Kai atsiranda kitų paaiškinimų, nerimastinga versija nustoja būti vienintele realybe.
- Palikite vietos netikėtumui
Kai kas nors vyksta ne pagal planą, senas scenarijus dažnai sako: „Viskas žlugo.” Bet gyvenimas nejuda pagal iš anksto nubrėžtą liniją.
Klientas atšaukė susitikimą, ir atsilaisvino valanda? Galima nusiminti, o galima tą valandą skirti sau: pasivaikščioti, paskambinti seniai matytam draugui, nueiti į masažą, kurį vis atidėliojote. Kartais būtent netikėtos akimirkos atneša naujų jėgų ir idėjų.
Pabandykite kartais sąmoningai pasielgti ne taip, kaip įprastai. Nedideli pokyčiai – kitas maršrutas į darbą, nauja veikla, kitoks atsakymas į pažįstamą situaciją – padeda smegenims išmokti, kad galima ir kitaip.
- Sulėtėkite
Kartais taip skubame į tikslą, kad visi sprendimai priimami tik pagal seną, jau parašytą scenarijų. Naudinga kartais sustoti ir atsigręžti: ką mane išmokė ankstesnės patirtys? Kas padėjo? Kas trukdė?
Galima palyginti su laikrodžio rodyklėmis. Valandinės rodyklės judėjimo beveik nepastebime, o sekundinė parodo, kad laikas iš tiesų juda. Taip ir mes: sulėtėję pradedame pastebėti mažus pokyčius ir randame vingiuotą, bet gyvesnį kelią į tą patį tikslą.
- Būkite švelnūs sau
Seno scenarijaus pakeitimas nevyksta per vieną dieną. Bus akimirkų, kai vėl pasielgsite kaip anksčiau. Tai ne nesėkmė – tai proceso dalis. Kiekvieną kartą, kai pastebite savo scenarijų, jau yra pokytis.
Pabandykite į savo senus scenarijus pažvelgti ne su priekaištu, o su supratimu: „Kažkada tai man padėjo. Ačiū. Dabar galiu pabandyti kitaip.”
- Ieškokite naujos patirties santykiuose
Scenarijai dažnai susiformuoja santykiuose – ir keičiasi taip pat santykiuose. Kai patiriame, kad galima būti artimam ir nebūti paliktam, galima suklysti ir nebūti atstumtam, galima išsakyti savo poreikius ir būti išgirstam, – senas scenarijus pamažu praranda galią.
Ar galima pradėti gyventi kitaip
Kol gyvename, mūsų scenarijus lieka neužbaigta knyga. Mes nuolat dirbame su rankraščiu: kažką praplečiame, kažką išbraukiame, kažką pritaikome šiai dienai.
Tą patį kūrinį kinui ir teatrui adaptuoja skirtingai – prideda naujų siužeto linijų, naujų veikėjų, kartais net pakeičia pabaigą. Su gyvenimu panašiai. Pradėti nuo švaraus lapo nebūtina. Pakanka rūpestingai redaguoti tai, kas jau parašyta. Ir nedeginti senų rankraščių – juk juose taip pat yra daug vertingo.
Kada verta kreiptis pagalbos
Kartais savo scenarijus pamatyti ir pakeisti vienam sunku. Jie būna labai gilūs, susiję su skaudžiomis patirtimis ir sergimi gynybos mechanizmais. Verta kreiptis į specialistą, jei:
– jūsų gyvenime kartojasi tie patys skausmingi modeliai;
– santykiai nuolat baigiasi panašiai;
– jaučiate, kad negalite pasielgti kitaip, net kai labai norite;
– seni skausmai vis dar stipriai veikia jūsų dabartį;
– jaučiate, kad gyvenate ne savo gyvenimą.
Psichoterapijoje galima saugiai patyrinėti, kaip ir kodėl susiformavo jūsų scenarijai, kokį skausmą jie saugo ir kaip pamažu galima rasti naujų būdų gyventi – laisvesnių, gyvesnių ir labiau atitinkančių tai, ko iš tiesų norite.
Konsultacijos vyksta Vilniuje, lietuvių ir rusų kalbomis.