Panikos atakos – priežastys, simptomai, diagnostika ir pagalba
Panikos ataka – tai staigus stipraus siaubo ir ryškaus diskomforto epizodas, kuris vystosi greitai ir pasiekia piką per kelias minutes. Jį lydi ryškūs fiziniai ir emociniai simptomai ir jis gali atsirasti tiek streso fone, tiek visiškoje ramybėje.
Kaip pasireiškia panikos ataka
Panikos ataka jaučiama labai intensyviai, tačiau simptomai gali skirtis skirtingiems žmonėms. Dažniausiai pasireiškia:
- padažnėjęs širdies plakimas, kartais – širdies ritmo sutrikimų pojūtis;
- drebėjimas, šaltkrėtis ar karščio pylimas;
- oro trūkumo jausmas arba negalėjimas pilnai įkvėpti;
- „gumbas” gerklėje;
- galvos svaigimas, nestabilumas, „išsisklaidantis” vaizdas prieš akis;
- pykinimas, diskomfortas pilve;
- tirpimas ar dilgčiojimas rankose, veide;
- realybės jausmo praradimas (derealizacija);
- atskirtumo nuo savo kūno jausmas (depersonalizacija);
- baimė prarasti kontrolę arba mirti.
Dažniausiai epizodas trunka nuo kelių minučių iki valandos. Po jo žmogus gali jausti silpnumą, nerimą arba išsekimą.
- Kaip pasireiškia panikos ataka
- Kodėl atsiranda panikos atakos
- Kaip atskirti panikos ataką nuo įprasto nerimo
- Kada reikia kreiptis į gydytoją
- Diagnostika
- Pagalba panikos atakos metu
- Kada panikos ataka gali maskuoti kitą būklę
- Jei panikos atakos kartojasi
Kodėl atsiranda panikos atakos
Viena priežastis neegzistuoja – dažniausiai panikos atakos atsiranda dėl kelių veiksnių derinio.
Biologinės savybės
Šie veiksniai veikia organizmo jautrumą stresui ir nervų sistemos reakcijos greitį:
- vegetacinės nervų sistemos ypatumai – padidėjęs reaktyvumas ir polinkis į perteklines fiziologines reakcijas;
- genetinis polinkis;
- pokyčiai neuromediatorių reguliacijoje, dalyvaujančių reakcijoje į stresą.
Psichologinės priežastys
Tai, kaip žmogus išgyvena emocijas ir streso situacijas, taip pat gali prisidėti prie panikos atakų atsiradimo:
- ryškus nerimas ir polinkis „katastrofizuoti” simptomus;
- emocinė įtampa;
- netekties išgyvenimai, ilgalaikiai konfliktai, reikšmingi gyvenimo pokyčių periodai;
- sunkumai valdant emocijas ir atsistatant po streso.
Provokuojantys veiksniai
Tai aplinkybės, galinčios sukelti pirmą ataką arba pagausinti epizodus:
- chroniškas miego trūkumas, netvarkingas dienos režimas;
- didelis stimulų poreikis – kava, energetiniai gėrimai;
- psichoaktyvių medžiagų vartojimas;
- staigus stresinis įvykis arba stiprus išgąstis;
- ilga įtampa, palaipsniui išsekinti organizmo adaptacinius mechanizmus.
Kaip atskirti panikos ataką nuo įprasto nerimo
Nerimas formuojasi palaipsniui ir gali išlikti valandomis ar dienomis. Panikos ataka – tai staigus baimės priepuolis, kuris vystosi greitai, lydimas ryškių fizinių simptomų ir taip pat greitai praeina.
Trumpai tariant: nerimas – tai ilgalaikė būklė. Panikos ataka – ūmus epizodas.
Kada reikia kreiptis į terapiją
Specialisto pagalbos reikia, jei:
- epizodai kartojasi ir blogina gyvenimo kokybę;
- atsiranda nuolatinė baimė naujos panikos atakos;
- pradeda vengti vietų ar situacijų, kur jus užklupo panikos ataka;
- pablogėja miegas, koncentracija, nuotaika.