Penktadienio vakarą atrodo, kad priešakyje – visa amžinybė. O sekmadienio vakarą staiga suvokiate, kad savaitgalis prabėgo kaip viena akimirka. Nespėjote pailsėti, nespėjote padaryti to, ką planavote, o pirmadienį į darbą einate tokie pat pavargę kaip ir penktadienį. Pažįstama?
Savaitgaliai dažnai atrodo per trumpi. O darbo dienos, priešingai, tęsiasi be galo. Nors stebuklingo būdo pailginti savaitgalį nėra, yra būdų, kaip laisvą laiką panaudoti taip, kad poilsis būtų tikras, turiningas ir suteiktų jėgų.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kodėl savaitgaliai prabėga taip greitai, kodėl kartais net ilsėdamiesi nepailsime ir kas iš tiesų padeda atgauti jėgas.
Kodėl savaitgalis prabėga taip greitai
Laiko pojūtis labai subjektyvus. Tai, kaip greitai mums atrodo prabėgęs laikas, priklauso nuo to, kuo jį užpildome ir kaip jį išgyvename.
Kai dienos panašios viena į kitą, kai daug laiko praleidžiame prie ekrano ar mintyse esame kažkur kitur, laikas tarsi „susitraukia”. Atsigręžę atgal, neturime ką prisiminti – ir atrodo, kad nieko ir nebuvo.
Priešingai, kai patiriame kažką nauja, kai esame įsitraukę ir dėmesingi, laikas atrodo turiningesnis. Toks savaitgalis prisimenamas kaip ilgas ir pilnas.
Kitas svarbus dalykas – mintys apie darbą. Jei net šeštadienį galvojate apie pirmadienio susitikimą, o sekmadienį jau nerimaujate dėl artėjančios savaitės, savaitgalis tarsi „suvalgomas” iš abiejų pusių.
Kodėl kartais ilsimės, bet nepailsime
Daugelis pažįsta situaciją: visą savaitgalį gulėjote ant sofos, žiūrėjote serialus, miegojote – o jaučiatės dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka?
Poilsis nėra tik nieko neveikimas. Skirtingiems nuovargio tipams reikia skirtingo poilsio:
– fiziniam nuovargiui padeda miegas, ramus laikas, kartais – lengvas judėjimas;
– protiniam nuovargiui – veikla, kuri nereikalauja analizės ir sprendimų;
– emociniam nuovargiui – laikas su žmonėmis, su kuriais jaučiatės saugūs, arba, priešingai, laikas vienumoje;
– socialiniam nuovargiui – tyla ir atsitraukimas nuo bendravimo;
– jutiminiam nuovargiui – atsitraukimas nuo ekranų, triukšmo, informacijos srauto.
Jei visą savaitę dirbote prie kompiuterio, o savaitgalį vėl praleidote prie ekrano, jūsų smegenys iš esmės nepailsėjo. Todėl svarbu suprasti, nuo ko esate pavargę – ir ko jums iš tiesų reikia.
- Suplanuokite dalį laiko
Iš savaitgalio gausite daugiau, jei iš anksto numatysite bent kelis dalykus, kurie jums teikia džiaugsmą. Planavimas padeda iš tiesų įgyvendinti sumanymus – ir sekmadienio vakarą nesijausti nusivylus, kad savaitgalis „praslydo”.
Pagalvokite patys: kur kas didesnė tikimybė, kad išsiruošite pasivaikščioti po mišką ar į parodą, jei iš anksto susitarsite su draugu ar nusipirksite bilietus.
Planavimas turi ir dar vieną privalumą: malonus laukimas. Žinojimas, kad šeštadienį laukia kažkas gero, praskaidrina ir įtemptą darbo savaitę.
Svarbu tik neperdozuoti. Savaitgalis, suplanuotas minutė po minutės, gali tapti dar vienu darbu. Palikite ir laisvo, nesuplanuoto laiko – spontaniškumui, poilsiui, nieko neveikimui.
- Ribokite laiką prie ekrano
Daugeliui pažįstamas jausmas, kai „tik minutėlei” atsidarai socialinius tinklus, o pakėlęs akis matai, kad praėjo valanda. Laikas prie ekrano prabėga nepastebimai – ir dažniausiai nepalieka jokio prisiminimo.
Nėra nieko blogo pažiūrėti mėgstamą filmą ar paskaityti naujienas. Bet verta stebėti, kiek laiko tam skiriate ir kaip po to jaučiatės. Ar pailsėjote? Ar tik užpildėte laiką?
Pabandykite dalį šio laiko skirti tam, kas jums iš tiesų teikia džiaugsmą. Galbūt grįžti prie seno pomėgio – skaitymo, piešimo, žygių, muzikos. Arba išbandyti kažką visiškai naujo.
- Rinkitės veiklą, kuri skiriasi nuo darbo
Geriausiai pailsime tada, kai užsiimame veikla, kuri reikalauja kitokių išteklių nei mūsų darbas.
Jei dirbate protinį darbą prie kompiuterio, savaitgalį gali padėti fizinė veikla: sportas, sodininkystė, gaminimas, rankdarbiai, šokiai. Jei jūsų darbas susijęs su nuolatiniu bendravimu, savaitgalį gali reikėti daugiau tylos ir vienumos. Jei dirbate kūrybinį darbą, galbūt savaitgalį verta pailsėti nuo kūrybos ir užsiimti kažkuo visai kitokiu.
Taip ne tik pailsite, bet ir mintys apie darbą rečiau lankys.
- Palikite darbą darbui
Tegul darbas lieka darbo dienose. Kai nuolat tikrinate el. paštą, atsakinėjate į darbo žinutes ar mintyse planuojate pirmadienį, savaitgalis nebėra tikras poilsis.
Pabandykite:
– išjungti darbo pranešimus telefone;
– padėti nešiojamąjį kompiuterį ten, kur jo nematysite;
– penktadienio pabaigoje užsirašyti, ką reikės padaryti pirmadienį, – taip galva galės „paleisti” šias mintis;
– jei įmanoma, susitarti su kolegomis, kad savaitgaliais nesusirašinėsite darbo klausimais.
Jei darbo tikrai neįmanoma visiškai atidėti, paskirkite jam aiškų, ribotą laiką – pavyzdžiui, valandą sekmadienio popietę – ir likusį laiką leiskite sau būti laisvi.
- Raskite pusiausvyrą tarp ramybės ir aktyvumo
Poilsis svarbus, ir kartais kūnui tikrai reikia tiesiog pagulėti, išsimiegoti, nieko nedaryti. Tai visiškai normalu, ypač po sunkios savaitės.
Tačiau jei visą savaitgalį praleisite tik ant sofos, jis gali prabėgti nepastebimai ir nesuteikti tikros energijos. Dažnai geriausiai jaučiamės, kai suderiname ramų poilsį su tuo, kas mus pagyvina: judėjimu, buvimu gamtoje, susitikimais su mielais žmonėmis, naujomis patirtimis.
Ypač daug energijos suteikia veikla, kurioje mokomės kažko nauja ar išgyvename kažką prasmingo. Tokie dalykai ne tik pailsina, bet ir praturtina.
- Būkite dabartyje
Lengviau pasakyti nei padaryti. Tačiau kai esame susitelkę į tai, kas vyksta dabar, laikas tampa turiningesnis, o poilsis – gilesnis. Tyrimai rodo, kad žmonės, praktikuojantys sąmoningumą, laiką suvokia kaip lėčiau bėgantį.
Kai pastebite, kad mintys vėl nukeliavo prie darbo laiško ar artėjančio susitikimo, švelniai sugrąžinkite dėmesį į dabartį. Tam gali padėti paprastas pratimas: įvardykite penkis dalykus, kuriuos matote, keturis, kuriuos galite paliesti, tris garsus, kuriuos girdite, du kvapus ir vieną skonį.
Kai esate čia ir dabar, galite iš tiesų mėgautis tuo, ką darote – kava, pokalbiu, pasivaikščiojimu, knyga.
Kai poilsis kelia kaltę
Kai kuriems žmonėms ilsėtis sunku ne dėl laiko trūkumo, o dėl kaltės jausmo. Atrodo, kad nieko neveikti – tai tingėti. Kad reikia būti produktyviam net savaitgalį. Kad kol nepadaryti visi darbai, ilsėtis negalima.
Jei atpažįstate save, verta prisiminti: poilsis nėra prabanga ar apdovanojimas už gerai atliktą darbą. Tai būtinybė – kaip miegas ar maistas. Be poilsio ilgainiui nukenčia ir sveikata, ir santykiai, ir pats darbas.
Leiskite sau ilsėtis ne todėl, kad „nusipelnėte”, o todėl, kad esate žmogus.
Sekmadienio vakaro nerimas
Daugelis pažįsta jausmą, kuris užklumpa sekmadienio popietę ar vakarą: nerimas, liūdesys, įtampa dėl artėjančios savaitės. Kartais jis toks stiprus, kad sugadina visą sekmadienį.
Kas gali padėti:
– sekmadienio vakarui suplanuokite kažką malonaus – pavyzdžiui, mėgstamą vakarienę ar pasivaikščiojimą;
– jei mintys apie darbą neduoda ramybės, užsirašykite jas ir pasakykite sau, kad grįšite prie jų pirmadienį;
– pabandykite pirmadienio rytui numatyti kažką malonaus – gerą kavą, mėgstamą muziką pakeliui;
– atkreipkite dėmesį, ar šis nerimas nėra signalas, kad darbe kažkas iš esmės negerai.
Jei sekmadienio nerimas tampa nuolatinis ir stiprus, tai gali rodyti, kad darbo krūvis, aplinka ar santykiai darbe jus labai vargina. Verta į tai pažvelgti rimčiau.
Kartais net ir geriausiai praleistas savaitgalis nebepadeda. Jei pirmadienį jaučiatės tokie pat pavargę, jei nuovargis kaupiasi savaitė po savaitės, jei niekas nebeteikia džiaugsmo – tai gali būti perdegimo ar išsekimo ženklai.
Tokiu atveju vien savaitgalio poilsio neužteks. Reikia rimčiau pažvelgti į savo gyvenimo ritmą, krūvį, ribas ir galbūt pasikalbėti su specialistu.
Kada verta kreiptis pagalbos
Verta pasikonsultuoti, jei:
– nuolat jaučiatės pavargę, net ir pailsėję;
– sunku atsijungti nuo minčių apie darbą net laisvu laiku;
– poilsis kelia kaltę ar nerimą;
– dingo džiaugsmas dalykais, kurie anksčiau jį teikė;
– sekmadienio vakarai kupini stipraus nerimo ar liūdesio;
– sutriko miegas, apetitas, nuotaika.
Psichoterapijoje galima patyrinėti, kas trukdo pailsėti, iš kur atsiranda kaltė dėl poilsio ar poreikis nuolat būti produktyviam, ir pamažu rasti gyvenimo ritmą, kuriame būtų vietos ir darbui, ir poilsiui, ir sau.
Konsultacijos vyksta Vilniuje, lietuvių ir rusų kalbomis.