Depresija: jums nėra priežasties kentėti nuo jos
Kas yra depresija?
Kai gydytojai kalba apie depresiją, jie turi omenyje ligą, vadinamą didžiąja depresija. Pacientai, sergantys didžiąja depresija, kenčia nuo žemiau išvardytų simptomų visą dieną, beveik kiekvieną dieną bent 2 savaites iš eilės.
Jei sergate depresija, taip pat galite patirti galvos skausmą, skausmus kitose kūno vietose, virškinimo sutrikimus arba problemų lytiniame gyvenime. Senyvo amžiaus žmogui, sergančiam depresija, gali būti sunku suprasti paprastus prašymus ar nurodymus.
Depresijos simptomai:
- Nesidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą.
- Liūdesio ar tuštumos jausmas.
- Ašarojimas, be priežasties verksmas.
- Lėtas reagavimas arba priešingai – neramumo jausmas ir negalėjimas ramiai sėdėti.
- Savo nenaudingumo ar kaltės jausmas.
- Greitas svorio priaugimas arba netekimas.
- Mintys apie mirtį ar savižudybę.
- Sunkumai mąstyme, atmintyje arba dėmesio sutelkime į vykdomą veiklą.
- Sunkumai priimant kasdienius sprendimus.
- Miego problemos, ypač ankstyvais rytiniais valandomis, arba mieguistumas visą dieną.
- Nuolatinis nuovargio jausmas.
- Emocinis sustingimas, kartais net visiška nesugebėjimo verkti būsena.
Kas sukelia depresiją?
Labiausiai tikėtina, kad depresija atsiranda dėl cheminio smegenų apykaitos sutrikimo, kuris savo ruožtu blogina smegenų ląstelių tarpusavio ryšį. Taip pat depresijos atsiradimą gali lemti genetinis polinkis. Depresija gali būti susijusi su tam tikrais įvykiais jūsų gyvenime, pvz., artimo žmogaus mirtimi, skyrybomis ar darbo netekimu. Kai kurių rūšių vaistų vartojimas, alkoholio ar narkotikų piktnaudžiavimas, taip pat esama gretutinė liga taip pat gali sukelti depresijos vystymąsi.
Depresija NĖRA silpno charakterio, tingumo ar valios stokos pasekmė.
Kaip diagnozuojama depresija?
Jei pastebite depresijos požymius, būtinai informuokite apie tai gydytoją – tik taip galite gauti efektyvią pagalbą. Nesvarbu, ką galvojate – gydytojas negali „atspėti” depresijos pagal jūsų išvaizdą. Kuo greičiau kreipsitės pagalbos, tuo greičiau atsikratysite depresijos.
Paprašius, gydytojas gali užduoti keletą tikslinančių klausimų apie simptomus, jūsų sveikatos būklę bei šeimos medicininę istoriją. Jis taip pat gali paskirti kai kuriuos tyrimus ir atlikti bendrą apžiūrą.
Kaip gydoma depresija?
Depresija gydoma vaistais arba specialia konsultacija – psichoterapija. Kartais šie metodai derinami.
Vaistinis gydymas
Depresijai gydyti galima naudoti kelis vaistų tipus. Tokie vaistai vadinami antidepresantais ir puikiai pasiteisino. Šie vaistai pataiso depresiją sukeliančią cheminę pusiausvyrą smegenų ląstelėse.
Antidepresantai skirtingai veikia skirtingus žmones. Kiekvienas iš jų turi savo šalutinį poveikį. Todėl jei vienas antidepresantas jums netinka arba nėra pakankamai efektyvus, kitas iš tos pačios grupės gali padėti. Pagerėjimas gali pasireikšti po 1 savaitės gydymo, tačiau pilnas efektas dažniausiai pasiekiamas per 6–8 savaites. Šalutinis poveikis dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje, bet po kelių savaičių praeina.
Kiek laiko reikia vartoti vaistus?
Gydymo trukmė priklauso nuo turimos depresijos pobūdžio. Gydytojas dažniausiai paskirs gydymo kursą 4–6 mėnesiams arba ilgiau. Gydymo trukmė turi būti pakankama, kad sumažėtų depresijos pasikartojimo rizika. Būtinai aptarkite su gydytoju visus jus dominančius vaistų vartojimo aspektus.
Kas yra psichoterapija?
Psichoterapijos seanso metu aptariate su šeimos gydytoju, psichoterapeutu arba psichiatru konkrečius įvykius, vykstančius jūsų gyvenime. Dėmesys gali būti skiriamas jūsų jausmams, viltys ar santykiams. Taip pat galite sutelkti dėmesį į savo elgesį, kaip jis veikia jus ir ką galite pakeisti. Psichoterapija.
Ar teks gulėti ligoninėje?
Dažniausiai depresija gydoma be hospitalizacijos. Gydymas stacionare reikalingas, jei yra gretutinių ligų, galinčių paveikti gydymą, arba jei kyla didelė savižudybės rizika.
Kiek trunka depresija?
Tai priklauso nuo to, kaip greitai gausite kvalifikuotą pagalbą. Neišgydyta depresija gali tęstis savaites, mėnesius ar net metus. Pagrindinė neišgydytos depresijos rizika – savižudybė. Gydymas gali padėti atsikratyti depresijos per 6–8 savaites arba greičiau.
Kaip įveikti depresiją:
- Ribokite save. Nesitikėkite atlikti visko, ką anksčiau galėjote atlikti. Sudarykite realų darbo planą.
- Nesureikšminkite visų neigiamų minčių, pvz., savikaltinimo ar nesėkmės laukimo. Tokios mintys yra depresijos dalis. Jos pranyks, kai atsikratysite depresijos.
- Dalyvaukite veikloje, kuri teikia malonumą arba suteikia pasitenkinimo jausmą.
- Venkite priimti svarbius sprendimus būdami depresijos būsenoje. Jei reikia priimti sprendimą, paprašykite pagalbos iš patikimo žmogaus.
- Venkite alkoholio ir narkotikų. Jie sustiprina depresiją ir gali pavojingai sąveikauti su antidepresantais.
- Fizinis aktyvumas, tikėtina, skatina chemines reakcijas organizme, gerinančias nuotaiką. Sportas 4–6 kartus per savaitę po bent 30 minučių yra puiku, tačiau net mažesnė veikla gali būti naudinga.
- Stenkitės nesusigundyti. Norint visiškai atsikratyti depresijos, reikia šiek tiek laiko.
Savižudybė
Žmonės, patiriantys depresiją, kartais galvoja apie savižudybę. Tokios mintys yra depresijos dalis. Jei jus persekioja mintys apie savęs žalojimą, pasakykite apie tai gydytojui, draugams ar šeimos nariams, arba skambinkite psichologinės pagalbos telefonu.
Nesidelskite kreiptis pagalbos. Visada prisiminkite, kad yra žmonių, kurie gali jums padėti, o depresija yra gydoma.
Kodėl reikia kreiptis pagalbos sergant depresija?
Anksti pradėtas gydymas padeda išvengti depresijos sunkėjimo ir ilgalaikio jos pobūdžio.
Mintys apie savižudybę dažnai kyla pacientams, sergantiems depresija. Savižudybės rizika padidėja, jei nesate gydomas. Jei depresija gydoma efektyviai, mintys apie savižudybę liaujasi trikdžius.
Gydymas gali padėti jums grįžti prie „normalios” savivertės ir suteikti gyvenimo pasitenkinimą.
Gydymas gali padėti išvengti depresijos pasikartojimo.