Kas yra panikos ataka?
Panikos ataka – tai intensyvus nerimo ir baimės išgyvenimas, kylantis netikėtai ir dažnai lydimas stiprių kūno pojūčių. Tokiu metu žmogus gali jausti, kad praranda kontrolę arba kad gresia pavojus gyvybei, nors objektyvios grėsmės nėra.
Iš geštalto terapijos perspektyvos panikos ataka gali būti suvokiama kaip užspaustų emocijų ir neišreikštos energijos proveržis, kuris iškyla į sąmonę per kūno simptomus. Tai tarsi organizmo būdas pasakyti: „pažiūrėk į mane, čia yra neišgyventų jausmų ir neišbaigtų situacijų”.
Pagrindiniai simptomai
Žmogus panikos atakos metu gali patirti:
- staigų baimės ar siaubo jausmą;
- širdies plakimo padažnėjimą, dusulį;
- kūno drebulį, karščio ar šalčio bangas;
- prakaitavimą, galvos svaigimą, pykinimą;
- jausmą, kad aplinka tampa nereali arba kad gresia mirtis ar proto praradimas.
Šie simptomai gali atrodyti grėsmingi, tačiau jie nėra pavojingi gyvybei. Svarbu juos priimti kaip kūno reakciją, o ne kaip ligą, kuri „užpuola iš išorės”.
Kodėl kyla panikos atakos?
Geštalto terapija pabrėžia, kad panikos atakos dažnai kyla, kai žmogus ilgą laiką nepastebi arba ignoruoja savo emocinius poreikius. Tai gali būti:
- užspaustas pyktis ar liūdesys;
- neišreikštos emocijos santykiuose;
- nuolatinis gyvenimas įtampoje ar lūkesčiuose „kaip turėtų būti”;
- trauminiai išgyvenimai, kurie liko neintegruoti;
- sunkumai atpažinti ir įvardyti savo jausmus.
Kaip padeda geštalto terapija?
Geštalto terapijoje kviečiama mokytis:
- būti su tuo, kas vyksta dabar – ne kovoti su simptomu, o pastebėti jį, leisti sau patirti kūno pojūčius ir emocijas;
- sąmoningai kvėpuoti ir įsisąmoninti, ką jaučia kūnas;
- pripažinti savo emocijas – pyktį, baimę, liūdesį ar džiaugsmą – užuot jas atstūmus;
- ieškoti užbaigtumo santykiuose ar gyvenimo situacijose, kurios paliko neišgyventą įtampą;
- pamažu kurti ryšį su savo vidiniu pasauliu, kad panikos simptomai taptų ne priešu, o signalu apie tai, ko reikia.
❗Svarbiausia: panikos ataka nekelia grėsmės gyvybei, bet ji yra svarbi žinia iš organizmo. Išmokę ją išgyventi sąmoningai, žmonės dažnai atranda gilesnį ryšį su savimi ir gebėjimą priimti savo emocijas.
Panikos atakos moterims ir vyrams: kaip jas suprasti?
Panikos ataka – tai staigus nerimo ir baimės protrūkis, kai atrodo, kad prarandi kontrolę ar net gresia mirtis. Nors pojūčiai labai stiprūs, realios grėsmės gyvybei nėra.
Kaip pasireiškia panikos atakos moterims?
Moterims dažnai juntama:
- stipri mirties baimė ar siaubas;
- neramumas, noras bėgti;
- širdies plakimo padažnėjimas;
- oro trūkumas, dusulys;
- gumulo jausmas gerklėje.
Tam gali turėti įtakos hormonų pokyčiai, gyvenimo patirtys ar emocinis stresas. Dažnai moterys daug rūpinasi kitais, bet pamiršta save – tada kūnas „prabyla” per tokius simptomus.
Kaip pasireiškia panikos atakos vyrams?
Vyrams panikos atakas gali sukelti: santykių problemos, didelė atsakomybė, finansiniai sunkumai, darbo praradimas.
Simptomai tokie pat, kaip ir moterų, tačiau vyrai dažnai slopina savo jausmus – todėl panikos atakos neretai atrodo kaip širdies priepuolis ar kita fizinė liga.
Kas vyksta panikos metu?
Moksliškai kalbant, organizmas išskiria streso hormonus (adrenaliną, kortizolį), todėl atsiranda tokie pojūčiai kaip padažnėjęs pulsas, prakaitavimas ar dusulys.
Iš geštalto terapijos pusės panikos ataka – tai ženklas, kad kažkas mūsų viduje liko neišgyventa:
- užspaustos emocijos (baimė, pyktis, liūdesys),
- neišsakyti poreikiai,
- nepabaigtos situacijos, kurios kaupiasi ir pasireiškia kūne.
Kaip gali padėti geštalto terapija?
Geštalto terapija moko ne kovoti su panikos ataka, o išklausyti, ką ji nori pasakyti. Ji padeda:
- sustoti ir pastebėti, kas vyksta „čia ir dabar”;
- atpažinti savo kūno pojūčius ir emocijas;
- saugiai išreikšti užspaustus jausmus;
- suprasti, ko iš tikrųjų reikia santykiuose ar kasdienybėje;
- „uždaryti” senas, neišgyventas patirtis.
Ką daryti panikos atakos metu?
- Pasakyti sau: „Aš esu saugus, tai praeis.”
- Susitelkti į kvėpavimą: lėtai įkvėpti, dar lėčiau iškvėpti.
- Pajusti kūną: prisiliesti prie grindų, kėdės ar daikto šalia.
- Leisti pojūčiams būti, neužgniaužiant jų.
- Po priepuolio pagalvoti: „Ką man norėjo pasakyti šis patyrimas?”