Kas yra geštalto terapija ir kaip ji veikia
Geštalto terapija – tai psichoterapijos kryptis, kurios pagrindą sudaro principas „čia ir dabar”. Ji gali padėti žmogui padaryti savo gyvenimą sąmoningesnį, komfortiškesnį ir ryškesnį, sutvarkyti ryšį tarp minčių ir jausmų bei išmokti gyventi dabartyje.
Straipsnyje pasakojame, kuo ypatingas šis metodas, kokius metodus geštalto terapeutas taiko darbe su žmogumi ir ką reiškia žinoma frazė „nebaigtas geštaltas”.
Kas yra geštalto terapija
Pavadinimas „geštalto terapija” kilęs iš vokiško žodžio gestalt, reiškiančio „vientisas vaizdas” arba „forma”. Šis psichologinės pagalbos metodas orientuojasi į darbą su žmogumi kaip su vientisu visumu ir kompleksiškai atsižvelgia į visas jo mintis, jausmus ir kūniškus pojūčius.
Geštalto terapijos pagrindus dar XX amžiaus viduryje padėjo psichoanalitikas Fricas Perlsas, jo žmona Laura Perls ir jų kolegos. Per dešimtmečius metodas įrodė savo veiksmingumą ir toliau vystosi, išlikdamas viena žinomiausių psichoterapijos krypčių.
Kaip veikia geštalto metodas
Metodo pagrindą sudaro trys principai.
Sąmoningumo principas
Sesijų metu geštalto terapeutas padeda žmogui ugdyti įgūdį dėmesingai stebėti save be kritikos ir vertinimo. Pavyzdžiui, jis moko pastebėti, kaip keičiasi kvėpavimas reaguojant į skirtingas mintis, jausti įtampą kūne, suvokti nutrūkstančius vidinius dialogus. Per tokį dėmesingą savistebą žmogus mokosi suvokti savo poreikius ir savo poelgių motyvus.
Akcentas į „čia ir dabar”
Geštalto terapeutas dirba su klientu išimtinai dabarties momento erdvėje. Net analizuodamas prisiminimą ar planuodamas ateitį, terapeutas klaus: „Ką jaučiate dabar, kai apie tai pasakojate?” arba „Kaip šis nerimas pasireiškia jūsų kūne šiuo metu?” Toks požiūris leidžia dirbti su aktualiais išgyvenimais, o ne vien su praeities faktais.
Siekis užbaigti
Tai darbas su „nebaigtais geštaltais”. Taip vadinamos nebaigtos emocinės praeities situacijos, kurios ir toliau nesąmoningai atima žmogaus psichinę energiją. Geštalto terapeutas atkuria tokias situacijas klientui saugioje aplinkoje ir suteikia jam galimybę išreikšti anksčiau slopintus jausmus, rasti naują požiūrį į tai, kas nutiko, ir simboliškai užbaigti šį epizodą savo gyvenime.
Ką reiškia „uždaryti geštaltą” ir kodėl tai svarbu
„Uždaryti geštaltą” – tai metafora, reiškianti užbaigti nebaigtą emocinę praeities situaciją. Pavyzdžiui, neišgyventos emocijos santykiuose su tėvais gali trukdyti kurti santykius su kitais žmonėmis, sukurti savo šeimą ir įgyvendinti savo svajones. Arba neįvykdytas pažadas per vasarą perskaityti dešimt knygų, kurį žmogus davė pats sau – bet taip ir neįvykdė.
Kol geštaltas nebaigtas, psichika ir toliau nesąmoningai grįžta prie šios situacijos, bandydama ją „apmąstyti” ar „iki galo pajusti”. Tai tarsi foninis procesas kompiuteryje, kuris nuolat eikvoja resursus – juk žmogaus dėmesys lieka pririštas prie praeities. Visa tai kuria vidinę įtampą, gali tapti nerimo ir kitų problemų priežastimi.
Kodėl taip svarbu užbaigti geštaltą? Todėl, kad smegenys visada siekia užbaigti tai, kas pradėta. Jei tai neįvyksta, atsiranda nebaigtumo jausmas, kuris trukdo judėti į priekį. Psichika, siekdama vientisumo, vėl ir vėl kurs panašias aplinkybes, kad suteiktų žmogui antrą galimybę užbaigti situaciją. Todėl geštaltą svarbu užbaigti, kad neįstrigtumėte praeityje ir galėtumėte pradėti pilnavertiškai gyventi dabartyje.
Su kokiais sunkumais dirba geštalto terapija
Geštalto metodas taikomas dirbant su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Štai kada jis gali būti naudingas:
• nerimas ir baimė;
• pasikartojantys scenarijai santykiuose;
• vidiniai konfliktai;
• emocinis perdegimas;
• nepasitenkinimas savo gyvenimu.
Geštalto metode visos galimos problemos įprastai skirstomos į tris grupes:
• Saugumo poreikis. Pavyzdžiui, žmogus gali kalbėti apie tai, kas jį gąsdina, kokios situacijos sukelia stresą ar neapibrėžtumą.
• Priėmimo poreikis. Pavyzdžiui, žmogui nepavyksta sukurti santykių taip, kad pajustų meilę ir pasitenkinimą.
• Pripažinimo poreikis. Pavyzdžiui, žmogus gali ateiti su noru realizuotis profesijoje, išspręsti finansines problemas arba ryžtis imtis kažko visiškai sau naujo.
Geštalto terapija padeda suvokti skirtingas savo asmenybės dalis, suprasti jų paslėptus poreikius ir rasti sprendimą. Ji suteikia galimybę priimti save ir sėkmingai prisitaikyti prie aplinkinės realybės, juk geštalto požiūriu žmogus – tai visada aplinkos dalis.
Kaip vyksta geštalto terapija
Geštalto terapeutas bendrauja su klientu per dialogą. Tokie santykiai numato, kad tarp terapeuto ir kliento nusistovi lygiaverčiai, pasitikėjimu grįsti santykiai, kuriuose kiekvienas dalyvis jausis komfortiškai.
Paprastai sesija trunka apie 60 minučių ir vyksta kartą per savaitę. Toks ritmas leidžia išlaikyti darbo tęstinumą ir gilintis į nagrinėjamas temas. Sesijose aptariama viskas, kas aktualu klientui šiuo metu: sunkumai santykiuose, reakcijos į neseniai įvykusius įvykius, kūniški pojūčiai ar nerimą keliančios mintys.
Kiek sesijų prireiks – iš anksto negalima nuspėti, juk viskas priklauso nuo konkrečios užduoties. Jei žmogus ateina spręsti konkrečios situacijos, gali pakakti 4–8 sesijų. Jei užklausa gilesnė, reikalingas ilgesnis darbas.
Darbo metu geštalto terapeutas nepataria ir neinterpretuoja kliento veiksmų. Vietoj to jis sukuria saugią erdvę, kurioje klientas gali išreikšti savo mintis, atidžiai stebėti savo pojūčius ir netgi atlikti eksperimentą. Klientas mokosi sekti savo emocijas ir poreikius, išbando naujus elgesio ir bendravimo būdus tiesiog terapeuto kabinete.
Savo darbe geštalto terapeutas gali naudoti įvairias technikas.
Tuščios kėdės technika. Žmogus kalba su įsivaizduojamu pašnekovu, sėdinčiu ant tuščios kėdės. Jis stengiasi išreikšti savo jausmus, išspręsti vidinius konfliktus ir užbaigti nebaigtus reikalus. Klientas gali paeiliui kalbėti savo vardu ir įsivaizduojamo pašnekovo vardu, kol pasieks vidinį sprendimą ar situacijos supratimą.
Polių dialogo technika. Terapeutas ją naudoja, jei klientas turi du priešingus požiūrius. Pavyzdžiui, vienas sako, kad metas keisti darbą, o kitas baiminasi būsimų permainų. Terapeutas siūlo klientui paeiliui pabūti abiejuose vaidmenyse ir pastebėti, kaip kinta vidiniai pojūčiai ir kokios mintys tuo metu kyla.
Amplifikacijos technika. Terapeutas siūlo klientui sąmoningai perdėti išgyvenimus ir atkreipti dėmesį į pojūčius kūne. Pavyzdžiui, jei žmogui, išgyvenant nemalonias emocijas, įsitempia kumščiai, terapeutas siūlo jam sustiprinti šiuos pojūčius ir pabandyti atlikti kokius nors veiksmus. Ir gali paaiškėti, kad su sugniaužtais kumščiais atsiranda noras rėkti ir keiktis.
Kartais nutinka taip, kad didžiausi pokyčiai įvyksta pirmosiose sesijose, o vėliau prasideda vadinamasis plato efektas. Tačiau tai nereiškia, kad psichoterapija nustoja veikti. Priešingai, procesai pradeda vykti daug giliau – ir jiems reikia daugiau laiko, kad sukeltų pastebimus pokyčius psichikoje.
Daugelis žmonių, kurie reguliariai lanko terapiją, žiūri į ją kaip į sportavimą. Jie paverčia bendravimą su terapeutu naudingu įpročiu ir toliau lankosi sesijose daugelį metų, nuolat investuodami į savo psichinę sveikatą.
Kam tinka geštalto metodas, o kam – ne
Geštalto terapija neturi apribojimų ir gali būti naudinga bet kuriam žmogui. Tačiau dažniausiai ji atneša rezultatų žmonėms, kurie:
• siekia geriau suprasti save, savo tikruosius poreikius ir elgesio motyvus;
• susiduria su sunkumais kuriant santykius;
• išgyvena vidinius konfliktus;
• jaučia nepasitenkinimą esant išorinei gerovei;
• nori susitvarkyti su nerimu ir streso pasekmėmis.
Geštalto terapija neturi amžiaus apribojimų. Į priėmimą gali ateiti tiek paauglys, tiek suaugęs. Svarbiausia – būti pasiruošusiam savistabai ir atviram dialogui su terapeutu.
Kai kuriose situacijose geštalto terapeutas gali rekomenduoti kreiptis į kitą specialistą. Pavyzdžiui, sergant depresija ar sunkiu valgymo elgesio sutrikimu, pirmiausia reikalinga psichiatro pagalba. Geštalto terapija taip pat gali padėti – bet jau reabilitacijos etape, po ūmaus periodo nuslūgimo.
Kaip pasirinkti geštalto terapeutą
Geriausia orientuotis į atsiliepimus ir asmeninį įspūdį apie specialistą. Galima peržiūrėti terapeuto profilį socialiniuose tinkluose, paskaityti įrašus ir susidaryti nuomonę apie jo požiūrį. Kontaktas su specialistu labai svarbus, todėl pageidautina, kad terapeutas būtų klientui malonus.
Be to, verta atkreipti dėmesį į šiuos momentus:
• profesinis išsilavinimas. Terapeutas turi turėti aukštąjį psichologinį ar medicininį išsilavinimą bei specializaciją geštalto terapijoje;
• asmeninės terapijos patirtis. Ji liudija, kad specialistas gerai pažįsta procesą iš vidaus, išsprendė savo asmenines problemas ir nesąmoningai jų neprojektuos klientui;
• supervizijos patirtis. Supervizija – tai psichologo darbas su patyrusiu kolega. Jei specialistas konsultuojasi su kvalifikuotesniu psichologu, tai liudija apie jo profesionalumą.
Ir vis dėlto pagrindinis pasirinkimo veiksnys tampa asmeninis kontaktas. Todėl dažnai galutinį sprendimą dėl terapijos klientas priima tik po pirmosios konsultacijos. Jei po susitikimo lieka nepatogumo ar įtampos jausmas, galbūt verta apsvarstyti kitą specialistą. Juk darbo sėkmė daug priklauso nuo to, kiek klientas gali būti atviras savo psichoterapeuto akivaizdoje.