Del ko ADHD simptomai, diagnostika ir gydymas pastaruoju metu taip aktyviai aptarinejami? Kaip atskirti „tikra“ ir „tariama“ ADHD? Ir kaip su tuo tvarkytis?
Sutrikimas yra daznas: 5–7 % vaiku ir apie 2–5 % suaugusiuju. Kadangi kai kurie ADHD simptomai gali pasireiksti beveik kiekvienam zmogui, zmones linksta galvoti, kad jiems budingas ADHD.
ADHD atveju siu simptomu yra daug, jie butinai prasideda dar vaikysteje ir reiksmingai sutrikdo kelias gyvenimo sritis. Ir net kai simptomu yra nemazai, galima supainioti ADHD su panasiomis buklemis del miego sutrikimu, auksto nerimo lygio, vitaminu D ir B12 trukumo, blogo regejimo ar klausos, skydliaukes sutrikimu, mazakraujystes, fibromialgijos ar menopauzei budingu pokyciu.
Kai kurie ADHD simptomai sutampa su depresijos, aleksitimijos, bipolinio sutrikimo, kompleksinio potrauminio streso sutrikimo, disleksijos ar priklausomybiu simptomais.
Gestalto terapijos poziuriu svarbu ne tik diagnozuoti simptomus, bet suprasti, kaip zmogus organizuoja savo kontakta su aplinka. ADHD galima matyti kaip specifini savireguliacijos buda – kurybiska prisitaikyma (creative adjustment), susiformavusi aplinkoje, kurioje zmogaus neuropsichologiniai ypatumai nuolat susidurdavo su reikalavimais, kuriu jis negalejo atitikti is karto.
Tai nera diagnozes neigimas – tai papildomas zvilgsnis, leidziantis suprasti, kaip konkretus zmogus isgyveno ir prisitaike prie savo neurologijos, o ne tik kokie simptomai jam budingi.
Specialistams, kurie diagnozuoja ADHD, tenka atskirti si sindroma nuo kitu galimu diagnoziu. Reikalingas issamus klinikinis interviu, specifiniu neuropsichologiniu testu ir klausimynu pildymas. Su suaugusiais daznai naudojamas DIVA-5 testas, paremtas DSM-5 kriterijais.
Svarbi zmogu dar vaikysteje pazinojusiu artimuju informacija. Gali prireikti medicininiu tyrimu, o vaiku atveju – ilgesnio stebejimo, mokytoju ir tevu pastebejimu fiksavimo.
Jei nustatoma ADHD, 40–80 % atveju diagnozuojama ir gretutine diagnoze – autizmas, priestaraujantis neklusnumas, mokymosi sunkumai, koordinacijos sutrikimai ir kt.
Gavus savalaike ir tikslia diagnoze, galima pradeti judeti reiksmingu pokyciu link: santykiuose, darbe ar mokykloje, bendro funkcionavimo ir savirealizacijos srityse.
Gydymo strategijos: vaistai, psichoterapija, gyvenimo budas
Irodymais gristos intervencijos apima vaistus ir specializuota ADHD skirta kognityvine elgesio terapija.
Maziau efektyvumo irodymu turintys, bet vis tiek naudingi metodai – ADHD koucingas, vykdomuju funkciju lavinimas, seimos terapija. Ji ypac veiksminga vaiku ir paaugliu ADHD atveju.
Efektyviausios yra kombinuotos programos, kuriose skirtingi metodai papildo vienas kita, o ne konkuruoja.
Viskas prasideda nuo psichoedukacijos
Jei musu artimasis ar mes patys turime alergija ar diabeta, negalime to ignoruoti ir elgtis taip, tarsi ligos nera.
Tas pats su ADHD: yra dalyku, su kuriais tenka susitaikyti ir dirbti rutiniskai visa gyvenima, yra profilaktiniu priemoniu – fizinis aktyvumas, baltymu turinti mityba, pakankamas miegas – ir budu, kaip kapstytis is duobiu, kuriu tikrai pasitaikys: atjauta sau, atsakomybes prisiemimas, problemu sprendimas.
Terapijoje galioja bendra taisykle – „pradzioje suprasti, tik po to keisti“.
Gestalto kalba tai reiskia: pries keiciant elgesi, butina isplesti samoninguma (awareness) apie tai, kaip elgesys siuo metu organizuotas ir kokia funkcija jis atlieka lauke.
Savishvieta – knygos, blogeriai, specialistu paskaitos – padeda geriau pazinti savo ir artimuju stipriasias bei silpnasias vietas, asmeninius trigerius ir dabartiniu galimybiu ribas.
Tai leidzia nekelti nerealistisku lukesciu, lengviau susiderinti ir maziau konfliktuoti.
Kartu tai nereiskia, kad artimieji turi vien zavetis su ADHD susijusiu kurybiskumu, spontaniskumu ir savo resursu saskaita kompensuoti visus keliamus sunkumus.
Kaip sakoma apie priklausomybes – negalima kaltinti zmogaus, kad siandien jo valia nesuveike, bet galima kaltinti, jei jis nesigydo.
Analogiskai neverta pykti, kad zmogus su ADHD pamirso svarbia data, bet verta taktiskai, o prireikus – tvirtai, kalbetis apie vaistu, terapijos ir pagalbiniu strategiju butinybe.
Vaistai
Vaistai padeda mazinti atotruki tarp ketinimu ir veiksmu. 70–80 % zmoniu su diagnozuotu ADHD jie duoda reiksminga rezultata, nors visu problemu neissprendzia.
Vaistu fone lengviau pasiekti rezultatu psichoterapijoje.
Jei psichoedukacija gerina funkcionavima per itampos ir isoriniu reikalavimu mazinima, medikamentai didina vidini pajeguma – per dopamino ir norepinefrino reguliacija prefrontalineje zieveje, didesni darbines atminties efektyvuma, impulsu kontroles sustiprinima, aiskesni tikslu pajautima.
Gestalto terapijos poziuriu tai galima apibudinti taip: vaistai isplecia organizmo galimybe uzbaigti kontakto cikla – nuo poreikio atpazinimo iki veiksmo – o terapija dirba su tuo, kaip sis isplestas pajegumas panaudojamas santykyje su savimi ir kitais.
Vaistai, skirti zmonems su ADHD, yra gerai istyrineti. Naudojant gydytoju prieziuroje, medikamentai nepadidina priklausomybes rizikos – priesingai, naturaliai didesnis polinkis priklausomybei, budingas zmonems su ADHD, koreguojasi ir sumazeja iki bendrai populiacijai budingo lygio.
Vykdomuju funkciju lavinimas
Tai darbines atminties, planavimo, demesio perjungimo ir impulsyvumo slopinimo lavinimas per strukturizuotas uzduotis ir pratimus.
Vien kompiuterines treniruotes paprastai pagerina tik testu rezultatus, bet ne realu gyvenima – todel sis metodas veiksmingiausias integruotas i platesni pagalbos plana.
Gestalto poziuriu vykdomosios funkcijos nera izoliuotas „modulis“, kuri galima treniruoti atsietai nuo konteksto – jos visada pasireiskia konkreciame santykyje su konkrecia uzduotimi ir konkrecia emocine busena, todel treniravimas be rysio su realiu gyvenimo lauku duoda ribota efekta.
ADHD koucingas
Koucingo tikslas – didinti produktyvuma per isorine struktura, rutina, praktines strategijas.
Jis padeda susikurti tvarka, valdyti laika, sekti isipareigojimus.
Skirtingai nuo terapijos, koucingas neorientuotas i emociju ar giluminiu isitikinimu keitima – jis veikia „is isores i vidu“.
Tai vertingas papildinys, taciau jei zmogus nuolat nesilaiko net gerai sukurtos strukturos, tiketina, kad veikia gilesni kontakto ribos sutrikimai, pavyzdziui, retrofleksija ar introjekuota geda, kuriu koucingas savaime neisjudina – tam reikalinga terapija.
Technologiju naudojimas
Is 109 programeliu, skirtu zmonems su ADHD, ne viena neparode statistiskai reiksmingo poveikio simptomams.
Jos negali buti vaistu ar terapijos pakaitalu, bet gali tarnauti kaip papildoma priemone – su salyga, kad naudojama samoningai ir disciplinuotai, kad ekranai netaptu nauju blaskymosi saltiniu.
Kognityvine elgesio terapija ADHD atveju – ir Gestalto papildymas
Atvykes pas specialista zmogus, turintis ADHD, daznai pateikia ilga nusiskundimu sarasa, nes sutrikimas paveikia daugeli gyvenimo sriciu.
Terapijoje toks zmogus neretai patiria ta pati, ka ir kasdienybeje: intensyvu, nuolat sokinejanti minciu srauta, sunkumus nustatant prioritetus, troskima isspresti viska vienu metu.
Kad darbas butu produktyvus, svarbu pradeti nuo vienos aiskiai apibreztos temos ir su ja dirbti nuosekliai.
KET akcentuoja ADHD supratima ir savivertes stiprinima, planavimo bei organizavimo igudzius, koncentracijos gerinima, mastymo klaidu analize, darba su gyvenimo budo iprociais, motyvacijos palaikyma ir atsparumo kritikai ugdyma.
Gestalto terapijos perspektyva cia papildo, o ne pakeicia KET: demesys suprantamas kaip figuros-fono formavimosi procesas – organizmas is lauko isskiria svarbiausia siuo metu poreiki ir ji ryskina kaip figura, likusiam fonui pasitraukiant i antra plana.
ADHD atveju sis procesas daznai sutrinka: kelios figuros konkuruoja vienu metu, nesusiformuoja aiski hierarchija arba figura susiformuoja pernelyg greitai ir taip pat greitai isnyksta, neuzbaigus viso kontakto ciklo:
poreikis → pojutis → energijos mobilizacija → veiksmas → kontaktas → asimiliacija → atsitraukimas.
Vietoje klausimo „kaip susikaupti“, Gestalto terapeutas klausia:
„Kas dabar tavyje reikalauja demesio ir lieka nepamatyta?“
Toks klausimas nukreipia demesi ne i simptomo valdyma, o i pati poreiki, kuris po juo slypi.
Kontakto ribos sutrikimai
Terapijoje taip pat daznai atsiskleidzia kontakto ribos sutrikimai:
- Introjekcija – zmogus nekritiskai „praryja“ aplinkiniu kartotus vertinimus („tinginys“, „neatsakingas“, „nesistengia“), ir jie tampa savivokos dalimi, sustiprindami geda bei realiai sumazindami funkcionavima.
- Retrofleksija – kritika, kadaise girdeta is tevu ar mokytoju, nukreipiama i save ir tampa vidiniu smerkianciu balsu, atimanciu energija, kuri galetu buti panaudota veiksmui.
- Deflekcija – nesugebejimas ilgai isbuti nemalonaus jausmo, pavyzdziui, gedos del nebaigto darbo, kontakte, todel demesys nukreipiamas i nauja stimula, o pati problema lieka neisspresta.
Sie mechanizmai daznai atsikartoja paciame terapiniame santykyje – kliento velavime i sesijas, namu darbu pamirsime, isankstiniame saves nuvertinime dar pries terapeutui ka nors pasakant.
Tai nera kliutis terapijai, o vertinga medziaga darbui cia ir dabar.
Vaikai ir tevu / svietimo sistemos vaidmuo
Kalbant apie vaikus, kritiska, kad visi svarbus vaikui su ADHD suauge – tevai, mokytojai, treneriai, seneliai – gerai suprastu jo busenas.
Tam prireikia vis is naujo sugrizti prie knygu, seminaru, specialistu rekomendaciju ir pakartotiniu pokalbiu, kol visa suaugusi aplinka ismoks ir ipras taikyti tai, kas padeda, o atpras nuo netinkamu bandymu valdyti vaiko elgesi.
Gestalto poziuriu cia daznai matomi kontakto ribos sutrikimai: tevai ir vaikas gali susilieti – konfluencija – taip, kad tevai tampa vaiko „isorine atmintimi“ ir nuolat prisitaiko, primena, kompensuoja, o atsakomybes riba tarp ju isnyksta.
Kita dazna dinamika – introjekcija: vaikas nekritiskai „praryja“ kartotus vertinimus, ir jie tampa nuolatines savivokos dalimi, sustiprindami geda jau suaugusio zmogaus gyvenime.
Svarbu prisiminti, kad bent vienas is tevu taip pat gali tureti ADHD ir pats nenoromis kurti chaosa aplink save, jausdamas pagalbos poreiki.
Tokiems tevams pasirupinimas kokybiska pagalba sau suteikia daugiau galimybiu tinkamai pasirupinti savo vaiku.
Tinkamo specialisto nuoseklus palydejimas siame procese yra aukso vertes – nes kiek bebutu ziniu, pagrindine ADHD problema lieka ta pati: realizuoti potencialias galimybes praktiskai.
Terapinis santykis kaip veiksnys
Kadangi daugelis zmoniu su ADHD i terapija ateina jau su ilga „nepakankamumo“ istorija, Gestalto terapeutas samoningai vengia dar vienos vertinancios, pataisancios pozicijos.
Vietoje „stai ka turi daryti“ – dialoginis buvimas salia: autentiska terapeuto prezencija, savo paties patyrimo dalinimasis, kai tai tarnauja klientui, ir nesprendimo laikysena, leidzianti klientui patirti save priimta toki, koks jis yra siuo metu, o ne tik potencialiai „pasitaisiusi“.
Tai ypac svarbu, nes zmones su ADHD daznai organizuoja kontakta su autoritetu – iskaitant terapeuta – per nuolatini vertinimo laukima.
Tokiu atveju pati terapeuto pozicija tampa terapiniu veiksniu, o ne tik technika.
Vietoje standartiniu „namu darbu“ – planuokliu, priminimu sistemu – Gestalto terapija siulo eksperimenta pacioje sesijoje: pajusti cia ir dabar, kas vyksta kune, kai klientas galvoja apie neatlikta uzduoti; suvaidinti dialoga tarp „vidinio kritiko“ ir „vidinio vaiko“; fiziskai pademonstruoti, kaip atrodo „sokinejimas nuo minties prie minties“.
Toks patyriminis darbas leidzia strukturavimo igudzius isisavinti ne kaip primesta taisykle, o kaip organizmiskai priimta, savo kunu patikrinta iranki.
Galimybiu yra daug. ADHD valdymas reikalauja pastangu ir nuoseklumo, taciau tinkamai parinkti ir tarpusavyje derinami metodai – vaistai, KET, koucingas, vykdomuju funkciju lavinimas ir Gestalto terapijos demesys kontaktui bei samoningumui – leidzia pasiekti apciuopiamu, ilgalaikiu pokyciu.
Svarbiausia – neprarasti ryzto ir aktyviai pasinaudoti turimomis pagalbos galimybemis.