Stresas – tai natūrali mūsų organizmo reakcija į iškylančias problemas ir reikalavimus, su kuriais susiduriame kasdien. Pasireiškia fizinės, emocinės ar psichinės perįtampos forma. Tarnauja kaip signalas, kad mūsų protas ir kūnas reaguoja į suvokiamas grėsmes ar spaudimą. Skatina mus imtis veiksmų, kad susitvarkytume su situacija ar prie jos prisitaikytume.
Kas yra stresas
Kai žmogus patiria stresą, smegenų dalis, atsakinga už neuroendokrininę veiklą, gamina hormonus, vadinamus kortizoliu. Jie patenka į kraujotaką per antinksčius. Cukraus kiekis kraujyje padidėja, tai sukelia adrenalino išsiskyrimą. Širdies plakimas padažnėja, o raumenys prisipildo deguonies, sukurdami įtampą.
Normaliai medžiagų apykaitai atkurti reikia apie 90 minučių. Lėtinis stresas, kuris išlieka ilgą laiką, gali turėti negrįžtamų pasekmių sveikatai. Tyrimai rodo, kad tuo pačiu padidėja arterinis spaudimas, o tai skatina nuosėdų, užkemšančių arterijas, susidarymą. Tai sukelia pokyčius smegenyse, vedančius į nerimą, depresiją ir priklausomybę.
Lėtinis stresas prisideda prie nutukimo tiek tiesioginiu mechanizmu (verčiant valgyti daugiau), tiek netiesioginiu (mažinant miegą). Kalbama apie sudėtingesnę užduotį, kadangi nuolatinis streso šaltinis neleidžia organizmui savaime atsistatyti ir sugrįžti į normalų funkcionavimą.
Stresas psichologijoje
Kalbama apie rimtą grėsmę sveikatai, kadangi emocinė perįtampa gali sukelti vidaus organų ir sistemų disfunkcijų vystymąsi bei susilpninti organizmo apsaugines jėgas. Nuolatinė įtampa ir nerimas sukelia rimtas širdies problemas, padidina hipertenzijos vystymosi riziką ir netgi veda prie infarkto. Taip pat pastebimas neigiamas poveikis psichinei būklei. Tai lydi padidėjęs nerimastingumas ir depresinės būsenos.
Stresas daro tiesioginę įtaką žmogaus elgesiui, sukeldamas padidėjusį alkoholio ar narkotikų vartojimą, agresiją ar socialinę izoliaciją. Tačiau svarbu suprasti, kad jis yra normali organizmo reakcija į stresorius ir kai kuriais atvejais gali būti naudingas, padedantis susitvarkyti su gyvenime kylančiais sunkumais. Egzistuoja daugybė streso valdymo būdų, įskaitant fizinius pratimus, meditaciją, kvėpavimo praktikas, psichoterapiją ir gydymą vaistais. Tik gydytojas gali parinkti tinkamiausius metodus, atsižvelgdamas į paciento organizmo būklę.
Streso atsiradimo priežastys
Nervinė įtampa gali kilti dėl bet kokios situacijos ar minties, sukeliančios žmogui nusivylimą, pyktį ar nerimą. Kiekvienas situaciją suvokia savaip ir pasirenka savo būdus jai įveikti. Todėl nėra dviejų vienodų reakcijų į tas pačias sąlygas.
streso atsiradimo priežastys
Stresą galime patirti dėl keturių pagrindinių veiksnių.
Aplinka – išorinė aplinka mus veikia intensyviais ir prieštaringais prisitaikymo reikalavimais. Neigiamą reakciją sukelia įvairūs veiksniai, tokie kaip oro sąlygos, triukšmas, ankštumas, intensyvus eismas, pavojingos ar prastos gyvenimo sąlygos, taip pat aukštas nusikalstamumo lygis.
Socialiniai stresoriai – galime patirti negatyvą, susijusį su reikalavimais, keliamais įvairiems socialiniams vaidmenims, kuriuos užimame – tėvai, sutuoktiniai, auklėtojai, tarnautojai. Kai kurie pavyzdžiai gali būti terminai, finansinės problemos, darbo pokalbiai, prezentacijos, nesutarimai, mylimo žmogaus netektis, skyrybos, bendras vaikų auklėjimas.
Fiziologinės situacijos ir aplinkybės – pavyzdys yra spartus augimas, menopauzė, ligos, senėjimas ir gimdymas. Čia taip pat galima priskirti nelaimingus atsitikimus, fizinio aktyvumo trūkumą, netinkamą mitybą, miego sutrikimus.
Žmogaus smegenys interpretuoja ir suvokia situacijas kaip stresines, sunkias, skausmingas ar malonias. Kai kurie gyvenimo momentai provokuoja negatyvą, tačiau būtent mūsų mintys nulemia, ar jie mums yra problema.
Streso simptomai
Kiekvienam žmogui neigiami išgyvenimai pasireiškia skirtingai, tačiau yra ir bendrų požymių, kuriuos galima išskirti. Pavyzdžiui, drebulys, dažnas kvėpavimas, pykinimas.
Fiziniai simptomai:
• padažnėjęs pulsas, sustiprėjęs širdies plakimas;
• skausmas krūtinėje, neįprasti pojūčiai pilve;
• galvos skausmas;
• nemiga arba mieguistumas;
• nuovargis, silpnumas;
• apetito praradimas, persivalgymas;
• lytinės funkcijos pablogėjimas;
• raumenų įtampa ir skausmai;
• padidėjęs spaudimas.
streso simptomai
Psichologiniai ir emociniai simptomai apima nerimo ir susirūpinimo jausmą, dirglumą, greitą užsidegimą, padidėjusį jautrumą ir ašarojimą. Taip pat pastebima bloga nuotaika ar depresija, sunkumai koncentruojantis ir priimant sprendimus, kontrolės praradimo, bejėgiškumo pojūtis.
Elgesio nukrypimai:
• socialinių situacijų ar bendravimo su žmonėmis vengimas;
• žalingų įpročių naudojimas (rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas);
• perkrautas darbas arba atsisakymas dirbti.
Stresas veikia daugelį sveikatos aspektų. Taip pat jis atsiliepia žmogaus savijautai, net ir be sąmoningo suvokimo.
Ligos patogenezė
Autonominė nervų sistema aktyvuojasi per kelias sekundes po išorinių veiksnių poveikio ir išskiria katecholaminus (adrenaliną ir noradrenaliną) iš antinksčių šerdinės medžiagos. Šios medžiagos dalyvauja reakcijoje „kovok arba bėk”, kuri padeda greitai reaguoti į grėsmę. Jei po pirmojo veiksmo pavojus praėjo, reakcija baigiasi. Kai pavojus išlieka, prasideda antra streso fazė.
Hipotalamo-hipofizės-antinksčių sistema aktyvuojasi lėčiau, tačiau jos poveikis yra ilgesnis. Endokrininis smegenų organas išskiria kortikotropiną, stimuliuojantį priekinę hipofizės skiltį išskirti adrenokortikotropinį hormoną. Būtent jis verčia antinksčių žievę gaminti kortizolį. Maksimali koncentracija pasiekiama maždaug per 30 minučių ir greitai patenka į smegenis, veikdama pažintinius gebėjimus ir elgesį.
Ligos stadijos
Remdamiesi atliktais tyrimais, mokslininkai nustatė, kad atsiradus netikėtiems dirgikliams, organizmas paleidžia hormoninę reakciją. Ji nukreipta į pusiausvyros išsaugojimą ir kovą su dirgikliu.
Nustatytos trys streso vystymosi stadijos:
„Nerimo” – atsiranda dirgiklis ar stresorius, aktyvuojasi antinksčių žievės (hipofizės) sistema, prasideda hormonų, sukeliančių reakciją į situaciją, išsiskyrimas.
„Pasipriešinimo” – stresas užsitęsia, parasimpatinė nervų sistema ragina atsargiau naudoti resursus. Organizmas deda pastangas, kad susitvarkytų su grėsme, arba per konfrontaciją, arba jos vengdamas.
„Perdegimo” – ekstremalus veiksnys tebeveikia, resursai išsenka. Fiziologinės sistemos, dalyvaujančios nerimo ir pasipriešinimo reakcijoje, tampa neefektyvios, padidėja sveikatos problemų atsiradimo tikimybė.
Kasdieniame gyvenime stresas tampa galinga motyvacija, skatinančia žmones įveikti kliūtis. Su jo pagalba pavyksta pasiekti tikslus ir susitvarkyti su sunkumais. Tačiau bet kuriuo atveju ilgalaikė nervinė įtampa gresia komplikacijomis.
Streso reakcijų rūšys
Ūmi nervinė perįtampa atsiranda reaguojant į konkrečius įvykius ar aplinkybes ir paprastai būna trumpalaikio pobūdžio. Tai gali būti reakcija į viešus pasisakymus, egzaminus, problemas darbe ar asmeniniame gyvenime. Ši būsena gali stimuliuoti, tačiau jei ji trunka per ilgai be efektyvių įveikos strategijų, kyla neigiamų pasekmių pavojus.
streso reakcijų rūšys
Lėtinis stresas pasižymi ilgalaike ir nuolatine įtampa, sukelta senų problemų, spaudimo ar sunkumų gyvenime. Dažnai šaltiniai yra finansiniai sunkumai, nepasitenkinimas darbu, problemos santykiuose ar rimtos ligos. Tai gali rimtai pakenkti fizinei ir psichinei sveikatai, padidinant širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, nerimo ir imuninės sistemos sutrikimų riziką.
Eustresas (naudingas) laikomas pozityviu ir naudingu, jis motyvuoja žmones ir padeda jiems susitvarkyti su sunkumais, atlikti sudėtingas užduotis ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Skirtingai nuo griaunančios perįtampos, jis susijęs su susijaudinimo, laukimo ir pasitenkinimo jausmais. Pavyzdžiais yra naujo darbo pradžia, vestuvių planavimas ar pasiruošimas varžyboms. Ši būsena didina atsparumą neigiamiems veiksniams, skatina asmenybės augimą, gerina bendrą savijautą.
Stresas skirstomas į keturis pagrindinius tipus ar kategorijas:
Psichologinis – paprastai patiria didmiesčių gyventojai. Tai susiję su informacijos perkrova (aktualu vaikams nuo kūdikystės), konkurencija, grėsmėmis socialiniam statusui ir savivertei.
Fiziologinis – susijęs su apsauginiais mechanizmais, reaguojančiais į stiprų skausmą, garsų triukšmą, ekstremalias sąlygas, temperatūrą ir fizinius krūvius.
Psichosocialinis – susijęs su sunkumais santykiuose ir santuokoje, problemomis su artimais žmonėmis, socialinės paramos trūkumu, išgyvenimo resursų stoka, investicijų ar santaupų praradimu, artimųjų netektimi, bankrotu, būsto netekimu ir izoliacija.
Psicho-dvasinis – vertybių, prasmės ir tikslingumo krizė, džiaugsmo nesuteikiantis siekis (kai žmogus dirba nemėgstamą darbą), neatitikimas pagrindiniuose dvasiniuose įsitikinimuose.
Kai jausmai, emocijos ir nuotaikos, susijusios su nervine perįtampa, nesuranda išeities, jie gali pasireikšti psichosomatinių ar psichogeninių ligų forma. Todėl nereikėtų bandyti susitvarkyti su problema savarankiškai. Kilus sunkumams, kreipkitės į specialistus.
Nuolatinio streso pasekmės
Kalbant apie ilgalaikes pasekmes sveikatai, reakcijos į ūmią nervinę perįtampą paprastai nesukelia problemų ateityje. Reguliariai veikiant stresoriams be galimybės atsigauti, didelė tikimybė išsivystyti lėtinei patologinei būklei.
Nuolatinė nervinė perįtampa veda prie šių problemų atsiradimo:
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• aukštas spaudimas;
• cukrinis diabetas, nutukimas;
• imuninės sistemos susilpnėjimas;
• emocinis perdegimas.
Ilgalaikė nervinė perįtampa sutrikdo miegą, sukelia virškinimo problemas, padidina nerimo, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų riziką. Pastebimas pažintinių funkcijų, atminties, koncentracijos pablogėjimas, kas apsunkina susikaupimą ir kasdienių užduočių atlikimą.
Kaip susitvarkyti su stresu
Kreiptis į profesionalus,kurie padeda žmonėms susitvarkyti su stresu ir sugrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Pagrindiniai metodai yra psichoterapija, medikamentinis gydymas ir reabilitacija. Patyrę psichoterapeutai padės suprasti priežastis, išmokys efektyvių atsipalaidavimo metodų ir išmokys ugdyti neigiamų emocijų valdymo įgūdžius. Psichoterapija atliekama individualiai arba grupėse, priklausomai nuo paciento poreikių.
Medikamentinį gydymą skiria gydytojas psichiatras, jis taikomas tais atvejais, kai stresas tapo lėtinis ir sukelia rimtas psichines bei fizines problemas. Šiuo atveju parengiamas optimalus vaistinių preparatų kursas, kuris padės sugrąžinti pusiausvyrą gyvenime. Užbaigus pagrindinį gydymą, atliekama reabilitacijos programa, kuri įtvirtina pasiektus rezultatus ir apsaugo nuo atkryčių. Reabilitacija apima fizinius pratimus, jogą, masažą ir kitus psichoemocinės būklės atkūrimo metodus.
stresas pasireiškia žmogui
Streso mažinimas: psichologo patarimai
Pagrindiniai momentai, padedantys kontroliuoti emocijas:
Jei atsiranda jausmas „negaliu susivaldyti”, rekomenduojama lėtai skaičiuoti iki 10 ir atkurti kvėpavimą. Tai padės nusiraminti ir susikoncentruoti į esamą situaciją.
Reikia išmokti atsitraukti nuo nemalonių išgyvenimų šaltinio. Pabandykite užsiimti kažkuo malonu ar įdomiu, kad atsitrauktumėte nuo problemų. Meditacijos ir jogos technikų įsisavinimas taip pat gali padėti atsipalaiduoti.
Reikia atminti reguliarios ir pilnavertės mitybos svarbą. Tai, ką valgome, atlieka svarbų vaidmenį mūsų fizinėje ir emocinėje būklėje. Todėl reikia stebėti, kad maistas būtų subalansuotas ir maistingas.
Rodykite situacijos sąmoningumą ir atmeskite vertinamuosius sprendimus. Pabandykite priimti visus įvykius tokius, kokie jie yra, be perteklinių emocijų ir išankstinio nusistatymo. Tai padės išlaikyti ramybę ir pasitikėjimą savimi.
Raskite naujų pomėgių, užsiėmimų, bendravimo. Pramogos ir pomėgiai padės atsitraukti nuo problemų ir mėgautis gyvenimu. Taip pat neužmirškite fizinio aktyvumo – kontrastinis dušas, grūdinimasis, plaukimas ir vidutinės sporto apkrovos padės atpalaiduoti organizmą ir sustiprinti sveikatą.
Prognozė. Profilaktika
Norėdami sumažinti stresą, laikykitės šių patarimų:
Gyvenkite aktyvų gyvenimo būdą.
Maitinkitės subalansuotai, į racioną įtraukdami vitaminais turtingus produktus.
Ieškokite darbo, kuris jums patinka.
Stenkitės pakankamai išsimiegoti.
Atsisakykite alkoholio ir rūkymo.
Daugiau ilsėkitės gamtoje.
Ribokite kofeino vartojimą.
Atsisakykite filmų, muzikos ir naujienų, sukeliančių neigiamas emocijas.
Kontroliuokite vaikų užsiėmimus, saugokite juos nuo smurtinės, mistinės informacijos.
Dalinkitės išgyvenimais su artimais žmonėmis, kuriais pasitikite.
Naudokite humorą kaip kovos su stresu būdą. Šypsantis organizmas gamina oksitociną – hormoną, kuris suteikia galimybę atsipalaiduoti, pagerina kraujotaką ir sumažina širdies susitraukimų dažnį.
streso situacija
Išvados
Stresas – rimta grėsmė mūsų sveikatai, kadangi jis gali sukelti įvairių ligų vystymąsi ir susilpninti imunitetą. Nuolatinė įtampa ir nerimas sukelia rimtas širdies problemas, padidina hipertenzijos vystymosi riziką ir netgi veda prie infarkto. Be to, emocinė perįtampa daro neigiamą poveikį žmogaus vidinei būklei, sukeldama depresiją, nerimo sutrikimus ir kitas psichologines problemas.
Todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gauti kvalifikuotą gydymą. Kompetentingi gydytojai padės suprasti priežastis, išmokys efektyvių atsipalaidavimo metodų ir papasakos, kaip susitvarkyti su pasekmėmis. Savigyda yra nepriimtina, kadangi tai gali sukelti problemos pablogėjimą ir pakenkti sveikatai. Tik specialistas galės nustatyti tikrąsias priežastis ir paskirti efektyvų gydymą, atsižvelgdamas į visas paciento organizmo ypatybes.