Jūs mylite ir esate mylimi. Santykiai gali būti geri, partneris – rūpestingas ir atsidavęs. Bet kažkur viduje vis sukasi mintys apie tuos, kurie buvo prieš jus. Kokia ji buvo? Ar jis ją mylėjo labiau? Ar su ja buvo įdomiau, aistringiau, lengviau? Ar aš esu geresnė – ar tik dar viena?
Toks pavydas praeičiai psichologijoje vadinamas retroaktyviu pavydu. Jis sekina, nes verčia konkuruoti su žmonėmis, kurių jūsų gyvenime iš esmės nėra – su vaiduokliais. Ir šioje kovoje laimėti neįmanoma.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas yra retroaktyvus pavydas, iš kur jis atsiranda, kaip jis veikia santykius ir ką galima daryti, kad sugrąžintumėte dėmesį į dabartį – ten, kur iš tiesų vyksta jūsų gyvenimas.
Kas yra retroaktyvus pavydas
Retroaktyvus pavydas – tai įkyrios mintys, nerimas ir pavydas, susiję su partnerio praeitimi: buvusiais santykiais, meilėmis, intymiu gyvenimu iki jūsų. Tai ne tas pats, kas pavydas dabartyje, kai yra reali grėsmė santykiams. Čia grėsmė gyvena tik galvoje.
Jis gali pasireikšti įvairiai:
– nuolatinis noras žinoti detales apie partnerio buvusius santykius;
– buvusių partnerių socialinių tinklų naršymas, nuotraukų tyrinėjimas;
– lyginimas savęs su jais – išvaizda, pasiekimais, charakteriu;
– įkyrūs vaizdiniai, kurie iškyla netikėtai ir sukelia skausmą;
– klausinėjimas, po kurio vis tiek nenurimsta;
– pyktis ar nuoskauda partneriui už tai, ką jis išgyveno dar iki jūsų pažinties;
– jausmas, kad esate „ne pirmas”, „ne ypatingas”, „antrarūšis”.
Svarbu: šie jausmai nedaro jūsų blogu žmogumi. Jie skausmingi ir dažnai sukelia gėdą – juk protu suprantate, kad partneris turėjo teisę į savo praeitį. Bet jausmai nepaklūsta logikai. Ir su jais galima dirbti.
Iš kur jis atsiranda
Retroaktyvus pavydas retai būna apie partnerio praeitį. Dažniausiai jis apie mus pačius – apie mūsų nesaugumą, baimes ir neatsakytus klausimus apie savo vertę.
Jį gali sustiprinti:
– nepasitikėjimas savimi ir trapi savivertė;
– ankstesnė išdavystės ar atstūmimo patirtis;
– nerimastingas prisirišimo stilius, kai nuolat bijoma būti paliktam;
– polinkis į įkyrias mintis ir ruminacijas;
– perfekcionizmas ir noras būti „geriausiu”;
– vaikystės patirtys, kai meilę reikėjo užsitarnauti ar kai jautėtės lyginami su kitais;
– kultūriniai įsitikinimai apie „pirmumą” ar „tyrumą”.
Kartais retroaktyvus pavydas suaktyvėja konkrečiais momentais: kai santykiuose atsiranda įtampa, kai patys jaučiatės pažeidžiami, kai partneris netyčia užsimena apie praeitį, kai kas nors primena buvusius.
Kaip tai veikia santykius
Retroaktyvus pavydas vargina ne tik jus, bet ir partnerį. Jis gali jaustis kaltinamas dėl dalykų, kurių negali pakeisti. Klausinėjimai apie praeitį gali virsti tardymais. Partneris gali pradėti slėpti ar nutylėti, kad išvengtų konflikto – o tai, savo ruožtu, sustiprina jūsų įtarimus.
Taip susidaro užburtas ratas: nerimas → klausinėjimas ar naršymas → trumpas palengvėjimas ar dar didesnis skausmas → vėl nerimas. Ir santykiai, kurie galėtų būti geri, pradeda sukti aplink praeitį.
- Atskirkite „buvusiojo” paveikslą nuo tikro žmogaus
To buvusio partnerio, su kuriuo varžotės savo galvoje, iš tikrųjų nėra. Tai figūra, sudėliota iš nuotraukų, pasakojimų nuotrupų ir nerimastingų spėlionių. Joje nėra gyvo žmogaus – tik suredaguota, idealizuota versija be buities, blogų dienų, silpnybių, konfliktų ir sudėtingų pusių.
Socialiniuose tinkluose žmonės rodo geriausias savo akimirkas. Partnerio pasakojimai apie praeitį – tik fragmentai. O jūsų vaizduotė užpildo tuščias vietas, ir dažniausiai – ne jūsų naudai.
Pabandykite sau priminti: aš lyginu save, tikrą ir gyvą, su vaizdiniu. Tai nesąžininga varžybos.
Taip pat verta prisiminti: tie santykiai baigėsi. Ir baigėsi ne be priežasties.
- Paieškokite, ko trūksta dabar
Lyginimas paaštrėja tada, kai jaučiatės pažeidžiami. Todėl, kai pastebite, kad vėl grįžtate prie minčių apie partnerio praeitį, sustokite ir paklauskite savęs:
– Ką aš dabar jaučiu?
– Ko man šiuo metu trūksta santykiuose – dėmesio, artumo, saugumo, patvirtinimo, kad esu svarbus?
– Kas šiandien nutiko, kad šios mintys sugrįžo?
Dažnai paaiškėja, kad retroaktyvus pavydas – tai užmaskuotas poreikis, kuris šiuo metu nepatenkintas. Ir šį poreikį galima išsakyti partneriui tiesiogiai: „Man šiandien trūksta tavo dėmesio” ar „Šiuo metu jaučiuosi nesaugiai, man reikia artumo.” Tai daug veiksmingiau nei klausinėti apie praeitį.
- Liaukitės rinkę „įrodymus”
Buvusių partnerių socialinių tinklų naršymas, senų nuotraukų tyrinėjimas, nuolatiniai klausimai apie praeitį – visa tai sukuria kontrolės iliuziją. Atrodo, kad jei sužinosite viską, pagaliau nurimsite.
Bet taip nebūna. Kiekviena nauja detalė tik pamaitina nerimą. Ji bus interpretuota ne jūsų naudai – taip veikia patvirtinimo šališkumas: mūsų smegenys ieško informacijos, kuri patvirtina tai, ko bijome.
Pabandykite sąmoningai riboti šį elgesį:
– nesekite buvusiųjų socialiniuose tinkluose, jei reikia – užblokuokite ar paslėpkite;
– kai kyla noras paieškoti informacijos, atidėkite šį norą bent 30 minučių;
– susitarkite su savimi neklausinėti partnerio apie praeitį tam tikrą laiką ir stebėkite, kas vyksta.
Iš pradžių nerimas gali sustiprėti. Tai normalu. Bet ilgainiui, nemaitinamas, jis pradeda silpnėti.
- Atsiekite savo vertę nuo svetimo pasirinkimo
Viena skaudžiausių retroaktyvaus pavydo minčių: „Jei jis kažkada mylėjo ją, vadinasi, aš ne tokia ypatinga.” Arba: „Turiu būti geresnė už visas buvusias.”
Tačiau santykiai – ne varžybos ir ne reitingas. Jūsų partneris pasirinko jus ne todėl, kad laimėjote objektyviame konkurse. Santykiai kuriasi tarp dviejų unikalių žmonių konkrečiu jų gyvenimo momentu. Tai, kas buvo svarbu ir tinkama prieš dešimt metų, šiandien gali būti visai kitaip.
Žmonės keičiasi. Keičiasi jų poreikiai, skoniai, patirtis. Tas, kuris dabar yra šalia jūsų, nėra tas pats žmogus, kuris buvo tuose santykiuose. Jis išaugo – iš dalies ir dėl tų patirčių.
Ar teisinga matuoti savo vertę liniuote, kuri nuolat keičiasi? Jūsų vertė nepriklauso nuo to, kas buvo prieš jus ar kas galėtų būti po jūsų.
- Žiūrėkite į partnerio elgesį dabar
Svarbiausias klausimas – ne kaip partneris gyveno iki jūsų, o kaip jis elgiasi su jumis šiandien. Ar jis renkasi būti su jumis? Ar atsižvelgia į jūsų jausmus? Ar kuria su jumis bendrus planus? Ar jaučiatės gerbiami, matomi, mylimi?
Dabartis suteikia daug daugiau informacijos apie jūsų santykius nei bet kuri sena nuotrauka ar pasakojimas apie praeitį. Pabandykite sąmoningai atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta tarp jūsų dabar – į mažus rūpesčio, artumo ir pasirinkimo ženklus.
- Grąžinkite dėmesį į dabartį
Retroaktyvus pavydas gyvena praeityje ir vaizduotėje. Todėl vienas veiksmingiausių būdų jį silpninti – sugrįžti į dabartį.
Kai pastebite, kad įkrentate į lyginimą ar įkyrius vaizdinius:
– pavadinkite tai: „Vėl atsirado mintis apie jo buvusią”;
– atidėkite telefoną;
– pajuskite kūną – kvėpavimą, pėdas ant grindų, rankas;
– imkitės konkretaus veiksmo – darbo, pasivaikščiojimo, pokalbio;
– atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta su partneriu čia ir dabar.
Nebandykite su mintimis kovoti ar jų išvyti – tai paprastai tik sustiprina jų galią. Tiesiog pastebėkite ir švelniai sugrąžinkite dėmesį.
Kaip kalbėtis su partneriu
Kalbėtis apie retroaktyvų pavydą verta, bet svarbu kaip. Vietoje klausinėjimo apie detales pabandykite kalbėti apie savo jausmus:
„Kartais mane užplūsta mintys apie tavo praeitį, ir man tada būna neramu. Tai ne apie tave – tai mano nesaugumas. Bet man svarbu, kad tu žinotum.”
Toks pokalbis kviečia partnerį būti sąjungininku, o ne kaltinamuoju. Jis gali padėti jums jaustis saugiau – ne pasakodamas detales, o būdamas šalia, patvirtindamas savo pasirinkimą, rodydamas rūpestį.
Partneriui taip pat verta žinoti: jūsų pavydas nėra kaltinimas jam. Ir jis neprivalo teisintis dėl savo praeities.
Ką galite padaryti dėl savęs
Retroaktyvus pavydas dažnai rodo, kad reikia daugiau rūpintis savimi ir savo savijauta – ne tik santykiuose.
Stiprinkite savo savivertę. Atkreipkite dėmesį į tai, kuo esate vertingi patys, nepriklausomai nuo santykių. Savo talentai, vertybės, draugystės, pomėgiai, pasiekimai.
Turėkite savo gyvenimą. Kai visas dėmesys sukasi tik apie santykius, juose atsiranda per daug įtampos. Savi interesai, draugai, veiklos padeda jaustis stabiliau.
Būkite švelnūs sau. Gėda dėl savo pavydo tik prideda kančios. Šie jausmai žmogiški. Jie nerodo, kad esate blogi – jie rodo, kad jums kažkas skauda.
Rinkitės, kuo maitinti savo protą. Jei tam tikri dalykai – serialai, dainos, socialinių tinklų turinys – nuolat sukelia lyginimą, galite juos riboti.
Kada verta kreiptis pagalbos
Kartais retroaktyvus pavydas būna toks stiprus, kad vienam su juo susitvarkyti sunku. Verta kreiptis į specialistą, jei:
– įkyrios mintys apie partnerio praeitį užima daug laiko ir energijos;
– jos trukdo miegoti, dirbti, mėgautis gyvenimu;
– nuolat tikrinate, naršote, klausinėjate ir negalite sustoti;
– santykiai kenčia nuo nuolatinių konfliktų dėl praeities;
– panašūs jausmai kartojasi skirtinguose santykiuose;
– jaučiate stiprią gėdą, nerimą ar prislėgtumą.
Psichoterapijoje galima išsiaiškinti, kodėl svetima praeitis suvokiama kaip grėsmė, iš kur atsiranda poreikis tikrinti ir lyginti, ir kaip liautis palaikyti šį ratą. Dažnai darbas su retroaktyviu pavydu tampa darbu su savo saugumu, verte ir gebėjimu pasitikėti – savimi ir kitais.
Konsultacijos vyksta Vilniuje, lietuvių ir rusų kalbomis.