Priklausomybė nuo narkotikų – tai įkyri būtinybė vartoti psichoaktyviąsias medžiagas (PAM), siekiant pakeisti sąmonės būseną ir pabėgti nuo realybės. Tai milžiniška medicininė ir socialinė problema. Kasmet juodoji rinka pasipildo naujais, vis pavojingesniais narkotikais, kurie sparčiai griauna sielą ir kūną.
Narkomanija labiausiai paplitusi tarp jaunimo. Užuot mokęsi, dirbę ir kūrę šeimas, jauni žmonės leidžia savo gyvenimą vartodami ir nuolat ieškodami naujos narkotikų dozės.
Straipsnio turinys
- Narkomanų psichologija
- Narkomano elgesys
- Aplinkos pasikeitimas
- Abejingumas šeimai
- Prašymai duoti pinigų
- Išėjimai iš namų
- Narkomano charakteris
- Nuotaikų kaita
- Melagingumas
- Agresyvumas
- Tušti pažadai
- Kaip elgiasi narkomanai
- Abstinencija (lomkė)
- Kodėl tampama narkomanais
- Dažniausiai užduodami klausimai
- Eksperto išvada
NARKOMANŲ PSICHOLOGIJA
Psichoaktyviosios medžiagos įsiterpia į biocheminius procesus, veikdamos neuromediatorių, atsakingų už elektrocheminių signalų perdavimą iš nervinių receptorių, sintezę. Jos faktiškai įsilieja į smegenų biochemiją ir keičia žmogaus asmenybę, daugeliu aspektų nulemdamos jo elgesį.
Nuodingas narkotiko poveikis blogina savijautą. O abstinencijos sindromo išsivystymas, kai nėra dozės, daro savarankišką atsisakymą beveik neįmanomą.
Narkotinių medžiagų vartojimas sukelia sustiprintą endorfinų – džiaugsmo hormonų – gamybą. Kai narkotiko poveikis baigiasi, endorfinų sintezė staigiai sumažėja, taip sutrikdydama normalią endokrininės sistemos veiklą.
Centrai, atsakingi už malonumo gavimą, persiderina, ir žmogus pasąmoningai vėl ir vėl siekia patenkinti poreikį – ieško naujos dozės. Taip formuojasi fizinė priklausomybė nuo narkotikų, kuri galiausiai veda prie degradacijos ir asmenybės irimo.
Taigi, narkomanų psichika kardinaliai pasikeičia, susiformuoja savitas mąstymo būdas ir požiūris į gyvenimą. Narkomano psichika nestabili, ji „linksta” veikiama išorinių ir vidinių veiksnių. Jos esmė gana primityvi ir schematiškai atrodo taip:
Blaivaus narkomano psichologinė būsena prieš vartojimą:
- Depresija
- Narcisizmas
- Žema savivertė
Narkomano psichologija apsvaigus:
- Aukšta savivertė
- Euforija
- Visagalybės ir visiškos harmonijos su pasauliu pojūtis
Tipinio narkomano psichologinį portretą apibūdina:
- sunkumai bendraujant su aplinkiniais;
- egoizmas;
- ekscentriškumas;
- emocinės kontrolės stoka;
- savo asmenybės nepripažinimas;
- polinkis į įvairias gudrybes ir manipuliacijas siekiant trokštamo;
- agresija reaguojant į negatyvą;
- nesugebėjimas priimti adekvačių sprendimų sudėtingose situacijose.
NARKOMANO ELGESYS
Narkomano asmenybė patiria milžiniškus pokyčius, kuriuos neišvengiamai pastebi aplinkiniai ir šeimos nariai. Pirmiausia dingsta susidomėjimas viskuo, kas anksčiau buvo svarbu – mėgstama veikla, mokslu, sportu. Visa tai išstumia narkotikas – „pragariškas eliksyras”.
Aplinkos pasikeitimas
Draugus ir pažįstamus pakeičia tokie pat vartojantys asmenys, neturintys pomėgių, gyvenimo tikslų ar hobių. Visi jie visiškai pavaldūs savo priklausomybei ir senus ryšius prisimena tik esant dideliam reikalui. Ypač jei kalbama apie pinigus.
Abejingumas šeimai
Narkotikai skatina žmogaus atitolimą nuo šeimos, nepriklausomai nuo jo statuso. Motina gali palikti vaikus dėl naujos dozės, tėvas – atiduoti paskutinius vaikui atidėtus pinigus dėl trumpalaikio malonumo.
Dėmesio! Su naujais „bendravartotojais” narkomanas savo artimųjų nepažindina, visais būdais juos slepia.
Prašymai duoti pinigų
Būdinga ankstyvajai narkomanijai, kai psichoaktyviąsias medžiagas vartoja moksleiviai. Narkotikas – nepigus „malonumas”. Dažnai vaikai kuria įmantrias istorijas, kad išviliotų iš tėvų reikiamą sumą.
Jei vaikas pernelyg dažnai prašo pinigų ir nepasako, kam jie reikalingi, tai nerimą keliantis signalas. Kiti įtartini požymiai – pažangumo blogėjimas, vengimas atlikti namų darbus, nepaklusnumas ir išėjimai iš namų. Nepalikite situacijos be dėmesio, kreipkitės į specialistą, nes vaikų narkomanija progresuoja labai greitai.
Išėjimai iš namų
Visi priklausomi asmenys nori vartoti narkotikus patogiai. Todėl prasideda išėjimai iš namų įvairiais pretekstais, kad namiškiai netrukdytų ir neatitrauktų buitinės pareigos. Narkomanas išjungia telefoną arba tiesiog neatsiliepia į skambučius.
Jis gyvena pagal standartinį grafiką: po vartojimo grįžta namo pavargęs ir piktas. Pavalgo, miega, ilsisi – ir ciklas kartojasi iš naujo. Periodiškai priklausomasis bando dirbti, mokytis ar užsiimti kita veikla. Maitinasi nereguliariai.
Dėmesio! Narkotikus vartojantis žmogus gali būti namuose ir išbėgti vos tik paskambinus. Namiškiams sako, kad grįš po 5 minučių, tačiau sugrįžta gerokai vėliau, kartais po kelių dienų.
NARKOMANO CHARAKTERIS
Psichika po narkotikų neišvengiamai keičiasi; kartais pakanka kelių mėnesių, kad prasidėtų asmenybės degradacija. Anksčiau buvę idealūs visuomenės atstovai staiga virsta „monstrais” ir pasuka išdavystės, vagysčių bei apgaulės keliu.
Kuo ilgiau ir daugiau žmogus vartoja narkotikų, tuo greičiau ir giliau jis smunka.
Nuotaikų kaita
Nestabili nuotaika – vienas pagrindinių narkotikų vartojimo požymių. Ji gali pasikeisti akimirksniu – nuo visiškos apatijos ir savaitę trunkančios depresijos iki stebinančio aktyvumo ir gyvenimo džiaugsmo. Stipriausią emocinį pakilimą sukelia vadinamieji psichostimuliatoriai:
- amfetaminas;
- metamfetaminas;
- ekstazis;
- efedrinas;
- kokainas (kreikas).
Melagingumas
Priklausomybė nuo narkotikų paverčia žmogų užkietėjusiu melagiu, kuris apgaudinėja kiekviename žingsnyje. Melas jam gyvybiškai būtinas, kad gautų pinigų dozei ir pateisintų savo neadekvatų elgesį.
Agresyvumas
Narkomano portretą papildo agresijos ir įniršio protrūkiai, sutampantys su dozės nebuvimo laikotarpiais. Ūmios abstinencijos stadijos metu daugelis priklausomų asmenų padaro nusikaltimus.
Kai narkomanui prasideda „lomkė”, jis gali nebekontroliuoti savo veiksmų ir kelia realią grėsmę visuomenei.
Didelė klaida – trukdyti priklausomajam vartoti narkotikus arba moralizuoti, kai jis apsvaigęs. Geriausiu atveju jis nieko nesupras. Visus pokalbius ir pamokymus reikėtų atidėti, kol narkotiko poveikis visiškai išnyks.
Tušti pažadai
Narkomano žodžiu tikėti negalima – tai faktas. Esmė ta, kad jis pats tiki savo pažadais, todėl būna labai įtikinamas. Jis gali prisiekti, kad atliks darbą ar nutrauks žalingą įprotį, tačiau dingsta 3 dienoms, taip ir neįvykdęs pažado.
KAIP ELGIASI NARKOMANAI
Nuo narkotikų priklausomi asmenys elgiasi gana būdingai. Veikiami „dozės”, jie gali būti itin aktyvūs, kalbūs arba, priešingai, pusiau mieguisti ir vangūs. Iš išorės narkomanai primena paprastus girtuoklius, tik nuo jų nekvepia alkoholiu.
Vartojantys kreiką (kokainą) tampa įtarūs, budrūs (paranoja). Pavartojus bet kokių narkotikų padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, sustiprėja prakaitavimas, išsiplečia vyzdžiai, kartais dreba rankos.
Opiatus vartojančių asmenų požymiai šiek tiek skiriasi: heroiną ir kitus opioidinius narkotikus vartojančių narkomanų vyzdžiai ne išsiplečia, o susiaurėja.
LOMKĖ (ABSTINENCIJA)
Abstinencijos laikotarpiu priklausomo asmens psichinė būsena smarkiai keičiasi. Jis nervinasi, „trūkčioja”, blogai valgo ir beveik nemiega, jį tai meta į karštį, tai į šaltį, kamuoja silpnumo priepuoliai.
Po kelių dienų atsiranda tipiniai abstinencijos simptomai:
- agresija, išsekimas;
- stiprus ir nepraeinantis viso kūno skausmas;
- vėmimas, viduriavimas;
- spazminiai apatinės pilvo dalies skausmai;
- kūno temperatūros pakilimas;
- traukuliai.
KODĖL TAMPAMA NARKOMANAIS
Patologinis potraukis narkotikams vystosi veikiant 3 pagrindiniams veiksniams:
- fiziologiniams;
- psichologiniams;
- socialiniams.
Fiziologinės priežastys susijusios su galvos smegenų neuronų funkcijos ypatumais. Jei tam tikrų neuromediatorių yra per daug arba per mažai, keičiasi emocinė būsena: žmogui trūksta teigiamų emocijų, jis dažnai patiria nepagrįstą nerimą ir baimę, taip pat bendrą nepasitenkinimo jausmą.
Ankstyvose priklausomybės stadijose narkotikas greitai ir „kokybiškai” padeda pašalinti išvardytas problemas. Jis mažina nerimą ir įtampą, atpalaiduoja, suteikia ramybę ir malonumą.
Tačiau su kiekviena nauja doze malonūs pojūčiai blanksta ir net visiškai išnyksta. Spąstai užsidaro – žmogus patenka į savo aistros nelaisvę, tampa priklausomas nuo narkotiko psichiškai ir fiziškai.
Psichologinės narkotikų vartojimo priežastys:
- nebrandumas;
- polinkis į impulsyvumą;
- nemokėjimas susidoroti su stresu kitais būdais;
- atotrūkis tarp gyvenimo lūkesčių ir realybės;
- nepasitikėjimas savimi;
- padidėjusi / sumažėjusi savivertė;
- uždarumas, nemokėjimas užmegzti kontaktų su žmonėmis;
- noras patirti naujus ryškius pojūčius;
- neišvystytas atsakomybės jausmas;
- moralinių–etinių normų nebuvimas;
- objektyvios informacijos apie narkotikus trūkumas.
Paskutinis punktas kelia daug klausimų, nes, atrodytų, informacijos internete pakanka. Vis dėlto daugelis moksleivių išbando „dozę” būtent nežinodami, prie ko gali privesti žalingas įprotis. „Įspėtas – vadinasi, ginkluotas” – tai verta prisiminti tėvams, siekiant apsaugoti vaikus nuo narkotikų.