Meilė sau dažnai apibūdinama kaip gyvenimas vien savo malonumui, išdidumas ar egoizmas. Tačiau taip nėra. Šis jausmas apima daugybę prasmių ir yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenime.
Kas yra meilė sau?
Visi esame girdėję, kaip svarbu mylėti save. Tačiau ką tai iš tikrųjų reiškia? Tai kur kas daugiau nei vilkėti prabangius drabužius ar naudoti brangią kosmetiką. Meilė sau – plati sąvoka, jungianti tiek materialius, tiek dvasinius aspektus.
Pasaulyje yra daugybė tvarkingų, stilingai apsirengusių žmonių, kurie vis dėlto nesupranta, kas yra tikra meilė sau. Joje nėra egoizmo – priešingai, ji skatina geranoriškumą kitiems, nes žmogus, kuris myli save, neperkelia savo problemų aplinkiniams.
Požiūris į meilę sau formuojasi dar vaikystėje ir dažniausiai vyksta nesąmoningai. Mes jį perimame stebėdami tuos, kurie mus augina.
Kad ir kaip būtų gaila, daugelis žmonių atkakliai siekia sėkmės, pripažinimo ir laimės, tačiau nesupranta, kad viskas prasideda nuo meilės sau. Mes negalime nuoširdžiai mylėti kito žmogaus, kol neišmokstame besąlygiškai mylėti savęs. Viskas paprasta – negalime duoti kitam to, ko neturime patys.
Meilės sau sudedamosios dalys
Meilę sau sudaro keturi pagrindiniai aspektai: savimonė, savivertė, savigarba ir rūpinimasis savimi. Jei trūksta bent vieno iš jų, tikėtina, kad savęs nemylime tiek, kiek galėtume. Pažvelkime į kiekvieną iš jų išsamiau.
1. Savimonė
Savimonė – tai gebėjimas suprasti ir stebėti savo psichinius procesus: suvokti, kaip mintys veikia emocijas, o emocijos – mūsų veiksmus.
Ar galite atpažinti, kokios mintys sukelia pyktį ir skatina impulsyviai elgtis? Iš kur jos kyla? Kodėl vienoje situacijoje pasielgėte būtent taip? Tas pats galioja ir džiaugsmui – kodėl jaučiatės laimingi? Tai reiškia gebėjimą pažvelgti į save iš šalies ir geriau suprasti savo vidinę būseną.
Savimonė yra emocinio intelekto pagrindas.
Vien suprasti pykčio priežastį dar nereiškia nustoti pykti. Tačiau tai leidžia reaguoti išmintingiau arba tam tikrais atvejais apskritai nereaguoti. Aukštą emocinį intelektą turintys žmonės patiria tas pačias emocijas kaip ir visi kiti, tačiau moka jas valdyti. Jie geba išvengti situacijų, kurios sukelia nepageidaujamas emocijas, o jei konflikto išvengti nepavyksta, neigiamą energiją nukreipia konstruktyvia linkme.
Vienas iš būdų ugdyti savimonę – vesti minčių, emocijų ir elgesio dienoraštį.
2. Savivertė
Kadangi pasaulyje nuolat vyksta nelaimės, mes nejučia sutelkiame dėmesį į blogas naujienas ir visą tą negatyvumą perkeliame į save, net to nesuvokdami.
Mes gimstame turėdami neribotą potencialą, kuris išlieka visą gyvenimą. Jį turi kiekvienas žmogus, tačiau vieni juo naudojasi, o kiti jo nepastebi.
Savivertė – tai mūsų požiūris į save, ir labai dažnai jis nėra pats palankiausias. To priežastis – praeities nesėkmės ir skaudžios patirtys, kurias išgyvenome, tačiau nesugebėjome paleisti.
Adekvati savivertė – tai gebėjimas matyti savo stipriąsias puses, nes kiekviename žmoguje yra kažkas gero.
Jei norite sustiprinti savo savivertę, skirkite valandą prisiminti visus atvejus, kai jums kas nors pavyko, ir žmones, kurie jums buvo dėkingi. O kas, jei laikote save menkaverčiu tik todėl, kad nežinote savo tikrosios vertės?
Savivertė neturi išorinių kriterijų. Kad galėtumėte save vertinti, neprivalote ko nors pasiekti. Jūs esate jūs. Jūsų stiprybės, talentai ir geri darbai jau patvirtina jūsų vertę.
3. Savigarba
Aukšta savivertė reiškia savo vertės suvokimą, nepriklausomai nuo pasiekimų ar išskirtinių savybių. Tačiau būtent pasiekimai ir asmeninės savybės labiau susiję su savigarba.
Anksčiau minėtas pratimas ne tik stiprina savivertę, bet ir ugdo savigarbą. Kai auga savivertė, kartu stiprėja ir savigarba.
Savigarba priklauso nuo trijų veiksnių:
- kiek meilės gavome vaikystėje;
- ko pasiekė mūsų bendraamžiai;
- ko pasiekėme mes patys, palyginti su savo tėvais.
Tai taip pat reiškia gyventi santarvėje su savimi ir būti patenkintam tuo, kas esi, kur esi ir ką turi.
Jei norite labiau save gerbti, stiprinkite savo savivertę. Kasdien priminkite sau, kad neprivalote niekam aiškintis ar teisintis dėl to, kaip gyvenate.
4. Rūpinimasis savimi
Šis aspektas labiausiai susijęs su kūnu, tačiau tuo neapsiriboja. Rūpinimasis savimi apima viską, ką darome dėl savo sveikatos: maudomės, subalansuotai maitinamės, geriame pakankamai vandens, ilsimės ir leidžiame sau mažus malonumus.
Tai taip pat apima muziką, kurios klausomės, filmus ir laidas, kurias žiūrime, bei žmones, su kuriais bendraujame.
Rūpintis savimi nėra sudėtinga. Pradėkite nuo to, ir pamažu išmoksite mylėti save.
Kuo dažniau paklauskite savęs: „Kaip šioje situacijoje pasielgtų žmogus, kuris myli save?”
Užduokite šį klausimą kiekvieną kartą, kai tenka priimti sprendimą – tiek paprastą, tiek sudėtingą.
Prie šio paprasto pratimo verta prisiminti du dalykus.
Patarimas. Pasitikėkite savo vidiniu balsu. Jūsų tikrasis „aš” žino, ko jam reikia.
Įspėjimas. Gali būti, kad jums nepatiks tai, ką sako jūsų vidinis balsas, ir tai visiškai normalu. Tačiau vis tiek tęskite šį kelią.
Sėkmės!
Pabaigai
Kelias į meilę sau prasideda nuo susidūrimo su savo vidiniais „demonais”. Tai nėra lengva – ne kiekvienas išdrįsta nuoširdžiai pažvelgti į save.
Priklausomybė nuo kitų žmonių, jų nuomonės ar įpročių dažnai verčia mus ieškoti kompromisų ir iškeisti besąlygišką meilę sau į trumpalaikius malonumus. Todėl pamilti save nėra paprasta – tam kartais tenka atsisakyti žalingų įpročių, ribojančių įsitikinimų ir net kai kurių žmonių