Ligos apibrėžimas. Ligos priežastys
Maniakinė-depresinė psichozė — tai lėtinė afektinės sferos liga. Šiuo metu šis sutrikimas vadinamas bipoliniu afektiniu sutrikimu (BAS). Ši liga reikšmingai sutrikdo žmogaus socialinį ir profesinį funkcionavimą, todėl pacientams reikalinga specialistų pagalba.
Šiai ligai būdingi maniakiniai, depresiniai ir mišrūs epizodai. Tačiau remisijos laikotarpiais (kai ligos eiga pagerėja) aukščiau minėtų fazių simptomai beveik visiškai išnyksta. Tokie ligos simptomų nebuvimo laikotarpiai vadinami intermisijomis.
BAS paplitimas yra vidutiniškai apie 1 %. Taip pat, pagal kai kuriuos duomenis, šiuo sutrikimu vidutiniškai serga 1 žmogus iš 5–10 tūkstančių.
Liga paprastai prasideda gana vėlai. Vidutinis pacientų amžius yra 35–40 metų. Tačiau bipolinės ligos formos dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje (iki 25 metų), o unipolinės formos (kai pasireiškia tik maniakinė arba tik depresinė psichozė) — vyresniame amžiuje (apie 30 metų).
Tikslių duomenų apie sutrikimo paplitimą vaikystėje nėra.
Bipolinio sutrikimo priežastys
Tikslios BAS atsiradimo priežastys iki šiol nėra nustatytos. Labiausiai paplitusi yra genetinė ligos kilmės teorija.
Manoma, kad liga turi sudėtingą kilmę. Tai patvirtina genetinių, biologinių tyrimų rezultatai, neuroendokrininės sistemos tyrimai ir psichosocialinės teorijos.
Liga gali atsirasti be aiškios priežasties arba po provokuojančio veiksnio (pavyzdžiui, po infekcinių ar psichologinių traumų).
Padidėjusi rizika susirgti bipoliniu sutrikimu siejama su tam tikrais asmenybės bruožais:
- melancholiškas asmenybės tipas;
- padidėjęs pareigingumas ir psichasteniniai bruožai;
- nerimastingi ir įtarūs asmenybės bruožai;
- emocinis nestabilumas.
Ar vaikai paveldi bipolinį sutrikimą
Pirmos eilės giminaičiams bipolinis sutrikimas pasitaiko žymiai dažniau nei bendroje populiacijoje.
Bipolinio sutrikimo ypatumai moterims
Moterys ir vyrai BAS serga vienodai dažnai ir turi panašius simptomus. Tačiau vyrams liga dažniausiai prasideda anksčiau ir paprastai prasideda maniakine faze, o moterims — depresine.
Moterims simptomai dažnai susiję su hormoniniais pokyčiais:
- brendimu;
- laikotarpiu po gimdymo;
- menopauze.
20–30 % moterų pirmą mėnesį po gimdymo pasireiškia naujas ligos epizodas, dažniausiai depresinis.
Taip pat sergant BAS dažnai vystosi alkoholizmas. Rizika vyrams padidėja 3 kartus, o moterims — 7 kartus.
Jeigu pastebite panašius simptomus, kreipkitės į gydytoją. Nesigydykite patys — tai pavojinga jūsų sveikatai.
Maniakinės-depresinės psichozės simptomai
Išskiriamos dvi pagrindinės fazės:
- depresinė fazė;
- maniakinė fazė.
Taip pat galimi mišrūs epizodai.
Fazių skaičius ir jų kaita yra individualūs. Jos gali trukti nuo kelių savaičių iki 1,5–2 metų. Intermisijos gali trukti nuo kelių mėnesių iki 3–7 metų.
Po epizodo dažniausiai psichinė būklė beveik visiškai atsistato.
Skirtingai nei sergant šizofrenija, bipolinis sutrikimas nesukelia asmenybės defekto.
Depresinis epizodas
Depresinei fazei būdingi:
- prislėgta nuotaika;
- sulėtėjęs mąstymas ir judesiai;
- blogesnė savijauta ryte, geresnė vakare;
- sumažėjęs apetitas ir svorio kritimas;
- libido sumažėjimas;
- nuovargis;
- kaltės jausmas;
- beviltiškumas;
- savižudiškos mintys;
- kartais haliucinacijos ar kliedesiai.
Maniakinis epizodas
Manijai būdingi:
- pakili nuotaika;
- padidėjęs energijos kiekis;
- pagreitėjęs mąstymas;
- padidėjęs kalbėjimas;
- sumažėjęs miego poreikis;
- per didelis pasitikėjimas savimi;
- impulsyvus elgesys.
Pacientai pradeda daug veiklų, bet jų neužbaigia.
Kartais pasireiškia dirglumas ir agresija.
Mišrus epizodas
Mišraus epizodo metu vienu metu pasireiškia:
- depresijos simptomai;
- manijos simptomai;
- nemiga;
- savižudiškos mintys;
- apetito sutrikimai.
Komplikacijos
Negydoma liga gali sukelti:
- savižudybę;
- alkoholizmą;
- pavojingą elgesį;
- socialinę degradaciją.
Diagnostika
Diagnozė nustatoma remiantis:
- simptomais;
- ligos istorija;
- psichiatriniu vertinimu;
- tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10).
Gydymas
Gydymą turi skirti psichiatras.
Gydymas apima:
1. Medikamentinį gydymą
Naudojami:
- ličio preparatai;
- nuotaikos stabilizatoriai;
- antipsichotikai;
- antidepresantai;
- raminamieji vaistai.
2. Psichoterapiją
Psichoterapija padeda:
- geriau suprasti ligą;
- kontroliuoti simptomus;
- sumažinti atkryčio riziką.
Tačiau ji nepakeičia vaistų.
Prognozė
Tinkamai gydant galima pasiekti ilgalaikę remisiją.
Pacientai gali:
- dirbti;
- gyventi normalų gyvenimą;
- palaikyti santykius.
Prevencija
Specifinės prevencijos nėra.
Svarbiausia:
- laikytis gydymo;
- stebėti nuotaikos pokyčius;
- bendradarbiauti su gydytoju;
- lankyti psichoterapiją