„Įsidarbinu naujoje vietoje, pirmus mėnesius viskas įdomu, mokausi, degu. O po trijų–penkių mėnesių – nuobodu. Taip nuobodu, kad sunku keltis rytais. Paskutines tris darbo vietas pakeičiau būtent dėl to. Gal su manimi kažkas negerai?”
Jei atpažįstate save šiuose žodžiuose, jūs ne vieni. Daug žmonių gyvena su panašiu ratu ir su juo susijusiu kaltės jausmu. Aplinkiniai dažnai kartoja: „Nebūk vaikas”, „Laikykis darbo”, „Visur bus nuobodu”. O viduje auga mintis: „Gal aš tiesiog nerimtas? Gal nemoku dirbti ilgai? Gal niekada nerasiu savęs?”
Esame įpratę tai nurašyti tingumui, infantilumui ar tam, kad „neradome savo pašaukimo”. Tačiau priežastys dažnai būna kitur. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kodėl darbas kai kuriems žmonėms nusibosta taip greitai, kokios gali būti to priežastys ir kaip rasti būdą dirbti nekovojant su savimi.
Smegenys, kurioms visada reikia daugiau
Yra žmonių, kurie informaciją apdoroja ir mokosi labai greitai. Jiems pakanka kelių mėnesių, kad įsisavintų naujas pareigas, suprastų procesus, susikurtų sistemą ir pasiektų, kad viskas veiktų sklandžiai. O kai viskas veikia – prasideda rutina. Ir smegenys tarsi praranda susidomėjimą: nebėra naujų iššūkių, nebėra ką tyrinėti.
Psichologijoje tai vadinama dideliu naujumo poreikiu. Ši sąvoka kilusi iš asmenybės bruožų tyrimų ir apibūdina žmones, kuriems, norint jaustis gyviems ir įsitraukusiems, reikia daugiau naujų patirčių, įvairovės ir pokyčių. Manoma, kad tai susiję su smegenų atlygio sistemos ypatumais.
Amerikiečių autorė Barbara Sher tokius žmones pavadino „skeneriais”. Tai žmonės, kurie gyvenimą tyrinėja į plotį – juos domina daug sričių, jie mėgsta pradėti naujus dalykus, greitai mokosi, bet sunkiai ilgai išbūna vienoje vietoje. Tai nereiškia, kad jie paviršutiniški ar nesugeba kurti karjeros. Tiesiog įvairovė jiems yra natūralus gyvenimo būdas.
O gal tai ADHD?
Kartais už greito susidomėjimo praradimo slypi aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD). Suaugusiesiems jis dažnai pasireiškia ne hiperaktyvumu, o būtent tuo: greitu nuoboduliu, sunkumais su rutina, nuolatiniu stimulų poreikiu, išsiblaškymu, jausmu „aš kažkoks ne toks”.
Tačiau svarbu nedaryti skubotų išvadų. Ne visi „skeneriai” turi ADHD, ir ne visiems, turintiems ADHD, būdingas būtent šis bruožas. Diagnozę gali nustatyti tik specialistas. Jei pastebite ne tik greitą susidomėjimo praradimą, bet ir nuolatinį išsiblaškymą, sunkumus planuojant, užduočių atidėliojimą, emocines sūpynes, impulsyvumą – verta pasikonsultuoti su psichiatru ar psichologu.
Kitos galimos priežastys
Ne visada greitas nusibodimas susijęs su temperamentu. Kartais už jo slypi kiti dalykai, kuriuos verta sąžiningai patyrinėti.
Perdegimas. Kartais tai, ką vadiname nuoboduliu, iš tiesų yra išsekimas. Kai žmogus pervargęs, net įdomus darbas atrodo pilkas ir beprasmis. Tada naujas darbas trumpam atgaivina, bet netrukus viskas kartojasi – nes pervargimas niekur nedingo.
Prislėgta nuotaika. Kai susidomėjimas dingsta ne tik darbu, bet ir kitomis gyvenimo sritimis – pomėgiais, žmonėmis, malonumais – tai gali būti depresijos ženklas. Tokiu atveju darbo keitimas problemos neišspręs.
Prasmės trūkumas. Kartais nuobodu ne todėl, kad užduotys kartojasi, o todėl, kad nematote, kam visa tai reikalinga. Žmogus gali ilgai daryti tą patį, jei jaučia, kad tai svarbu.
Baimė gilintis. Pirmieji mėnesiai naujame darbe – tai lengvas augimas: viskas nauja, pažanga greita ir matoma. Vėliau prasideda sudėtingesnė dalis – ten, kur reikia gilintis, susidurti su nesėkmėmis, kritika, savo ribomis. Kartais „nuobodulys” yra būdas išvengti šio nemalonaus etapo.
Netinkama vieta. Kartais problema iš tiesų yra konkrečiame darbe – netinkama kultūra, vadovas, vertybių neatitikimas. Tada išeiti yra visiškai pagrįsta.
Verta savęs paklausti: ar man nuobodu, ar aš pavargęs? Ar man neįdomu, ar baisu? Ar šis jausmas tik darbe, ar visame gyvenime? Atsakymai į šiuos klausimus gali labai daug pasakyti.
Užburtas ratas ir kaltės jausmas
Su dideliu naujumo poreikiu sunku išlikti vietoje, kur užduotys kartojasi mėnesį po mėnesio. Nuobodulys ateina anksčiau, nei darbdavys spėja įvertinti rezultatus ir pasiūlyti naujas pareigas ar projektus.
Taip susidaro ratas: naujas darbas → entuziazmas → greitas augimas → nuobodulys → išėjimas → gėda → vėl naujas darbas.
Kiekvieną kartą atrodo, kad problema – įmonėje, vadove, užduotyse. Arba kad „dar neradote savęs”. O kiekvienas naujas ratas prideda kaltės, abejonių savimi ir jausmo, kad su jumis kažkas iš esmės negerai.
Kaltės jausmas pats savaime vargina. Jis atima energiją, kurią būtų galima skirti ieškojimui to, kas iš tiesų tinka.
Pliusai, apie kuriuos pamirštama
Didelis naujumo poreikis – ne tik iššūkis, bet ir stiprybė. Tokie žmonės dažnai:
– greitai mokosi ir įsitraukia į naujas sritis;
– lengvai prisitaiko prie pokyčių;
– nebijo neapibrėžtumo;
– mato sąsajas tarp skirtingų sričių;
– gerai susitvarko su keliomis užduotimis vienu metu;
– įneša energijos ir naujų idėjų.
Jie dažnai nepakeičiami ten, kur reikia naujų projektų paleidimo, krizių valdymo, greitų sprendimų ir lankstumo.
Problema ta, kad dėl socialinio spaudimo – „rimtas žmogus dirba vienoje vietoje” – jie bando įsisprausti į formatą, kuris jiems netinka. Ir kaltina save, kad nepavyksta.
Pirmas žingsnis – liautis kovoti su savimi
Svarbiausia, ką galite padaryti, – liautis laikyti tai defektu. Skamba paprastai, bet iš tiesų tai sunkiausia. Daug žmonių metų metus gyvena su jausmu, kad jie „netaisyklingi”. Suvokimas, kad tai ypatybė, o ne yda, gali tapti tikra atrama.
Antras žingsnis – ieškoti būdų, kaip pritaikyti darbą prie savęs, o ne save prie darbo.
Strategijos, kurios gali padėti
Nauji projektai esamame darbe. Nebūtina iš karto išeiti. Pabandykite pasikalbėti su vadovu ir pasiūlyti imtis naujo projekto: procesų tobulinimo, naujos iniciatyvos, naujų darbuotojų mentorystės. Daugelis vadovų vertina žmones, kurie patys siūlo idėjų. O smegenys vėl gauna tai, ko joms reikia, – naują sritį tyrinėti.
Aplinkos kaita. Darbas iš skirtingų vietų, kitas kabinetas, kitas darbo laikas – smegenys tai suvokia kaip naujumą. Kartais paprastas aplinkos pakeitimas duoda daugiau nei darbo pakeitimas.
Užduočių įvairovė. Planuokite savaitę taip, kad joje būtų kelios skirtingos užduočių rūšys: analitika ir bendravimas, kūryba ir rutina, strategija ir praktinis darbas. Per dieną keiskite veiklas kas valandą ar pusantros. Tai ne laiko planavimas dėl produktyvumo, o būdas maitinti smegenis įvairove.
Naujas požiūris į rutiną. Užsirašykite užduotis, kurios labiausiai nebemotyvuoja. Kiekvienai pabandykite rasti kelis būdus atlikti ją kitaip: automatizuoti, deleguoti, sujungti su kita užduotimi, paversti iššūkiu ar žaidimu. Dažnai slegia ne pati rutina, o jausmas, kad joje įstrigote visam laikui.
Mokymasis. Kursai, nauji įgūdžiai, konferencijos, knygos apie savo sritį – visa tai gali duoti naujumo nekeičiant darbo.
Įvairovė už darbo ribų. Kartais darbas gali būti stabilus pamatas, o naujumo poreikį galima patenkinti pomėgiais, kelionėmis, savanoryste, kūryba. Ne viskas turi vykti darbe.
Projektinis darbas ir kelios veiklos. Jei vienas darbas ir vienas vaidmuo iš esmės netinka, galima apsvarstyti projektinį darbą, konsultavimą ar kelių veiklų derinimą. Šiandien vis daugiau žmonių kuria vadinamąją portfelinę karjerą – derina kelis projektus, sritis ar darbdavius. Tai nėra nesėkmė ar nesubrendimas, o vienas iš būdų gyventi pagal save.
Ką galite padaryti jau šią savaitę
Nebūtina laukti pirmadienio ar ieškoti naujo darbo. Pradėkite nuo mažų žingsnių:
– pertvarkykite darbo vietą ar bent pakeiskite kompiuterio foną;
– suplanuokite vieną dieną dirbti iš kitos vietos;
– paimkite vieną rutininę užduotį ir raskite naują būdą ją atlikti;
– pabandykite per dieną turėti kelias skirtingas užduočių rūšis;
– užsirašykite, kas jums šiuo metu darbe įdomu, o kas – ne. Tai padės geriau suprasti save.
Kai išėjimas yra teisingas sprendimas
Kartais darbas iš tiesų netinka – ir likti jame būtų savęs prievarta. Išeiti nėra gėda. Svarbu tik, kad sprendimas būtų sąmoningas, o ne vien pabėgimas nuo nemalonaus jausmo.
Prieš išeidami, galite savęs paklausti:
– Ką būtent šiame darbe noriu pakeisti?
– Ar tai galima pakeisti čia, ar tik išėjus?
– Ko ieškau kitoje vietoje?
– Ar nekartosiu to paties rato?
Svarbiausia
Jei darbas jums nusibosta po kelių mėnesių, tai dar nereiškia, kad esate nerimtas ar infantilus. Naujumo reikia visiems – tik vienam pakanka vieno naujo projekto per metus, o kitam reikia pokyčių kas mėnesį. Ir viena, ir kita yra norma.
Neužsidėkite „neradusio savęs” etiketės. Galbūt jums tiesiog reikia rasti savo formatą. Kai pradėsite pritaikyti darbą prie savo prigimties, o ne kovoti su ja, kaltės jausmas gali išnykti, o susidomėjimas – sugrįžti.
Kada verta kreiptis pagalbos
Kartais vienam sunku suprasti, kas iš tiesų slypi už nuolatinio nusivylimo darbu. Verta pasikalbėti su specialistu, jei:
– darbo keitimo ratas kartojasi metų metus ir jus vargina;
– jaučiate stiprų kaltės ar gėdos jausmą dėl savo karjeros;
– susidomėjimas dingsta ne tik darbu, bet ir kitomis gyvenimo sritimis;
– jaučiatės nuolat pervargę ar prislėgti;
– sunku suprasti, ko iš tiesų norite.
Psichoterapijoje galima saugiai patyrinėti, kas jums svarbu, kas jus motyvuoja ir kas trukdo, ir rasti būdą gyventi bei dirbti taip, kad nereikėtų nuolat kovoti su savimi.
Konsultacijos vyksta Vilniuje, lietuvių ir rusų kalbomis.