Panikos ataka: moteris rankomis susiėmusi galvą

Panikos ataka (PA) — tai staigus, stiprus „sprogimas” nerimo, baimės ir panikos, kuris lydi įvairiais vegetatyviniais, psichiniais ir bendrais simptomais. Gydytojai neretai naudoja ir kitus pavadinimus — vegetatyvinė krizė, kardioneurozė, VSD (vegetacinė kraujagyslių distonija). Bet teisingiau yra sakyti būtent „panikos atakos sindromas”.

Panikos priepuolis yra psichinio sutrikimo rūšis, kuriuo serga maždaug 5 % visų didmiesčių gyventojų. 3,5 % pasaulio gyventojų panikos priepuoliai kartojasi reguliariai, o 15 % užfiksuojami pavieniai atvejai. Bet būna taip, kad žmogus nesupranta, kas su juo vyksta, ir nesikreipia pagalbos, todėl tokie epizodai į statistiką neįtraukiami.

Ilgą laiką buvo atliekami įvairūs psichologiniai tyrimai, bet žinomas dabar terminas „panikos ataka” į „apytaką” pateko tik 1980 metais Amerikos psichiatrų dėka. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-11) šiai ligai suteiktas kodas MB23.H.

Kai organizmas suvokia „įprastą aplinką” kaip grėsmę gyvybei, žmogus iš niekur gali pajusti panikos baimę.

Pirmasis priepuolis dažniausiai atsiranda paauglystėje arba jaunystėje (20–25 metų). Kam nors gali būti vėliau, kam nors anksčiau. Konkretaus „pradžios” laiko nustatyti neįmanoma.

Būtent staigumas, nenuspėjamumas ir spontaniškumas (epizodai nesusiję su realia žmogaus sveikatai gresiančia pavojumi) yra būdingi panikos atakoms.

Tokie sutrikimai registruojami pas pacientą ir dažnai lydi kitus afektinius sutrikimus bei fobijas (pavyzdžiui, uždarų erdvių baimę — klaustrofobiją arba atvirų erdvių baimę — agorafobiją, taip pat liguistą įtarumą — hipochondriją).

Žmogaus psichika įprastai turi „aiškiai suderintą” prisitaikymo mechanizmą bet kokiam išoriniam ir vidiniam poveikiui. Panikos ataka — tai iš esmės gedimas šioje adaptacijos sistemoje, kai nesant grėsmės gyvybei „įsijungia” gynybinė reakcija — hormonų pliūpsnis, padažnėjęs širdies plakimas, raumenų įtampa, nervinis susijaudinimas.

Svarbu! Po pirmojo staigaus panikos priepuolio, kai žmogus suvokia, kas su juo atsitiko, jis „įsimena” vegetatyvinę ir psichinę reakciją ir vėliau ją pakartoja. Žmogus gali pulti į paniką net vien dėl laukimo būsimos panašios atakos.

Ar norite, kad aš visą likusį straipsnį irgi taip pažodžiui išversčiau į lietuvių kalbą, ar pateikti dalimis (pvz., po skyrių), kad būtų patogiau skaityti ir redaguoti?

SIMPTOMAI

Tiems žmonėms, kurie niekada nepatyrė panikos priepuolių, gana sunku įsivaizduoti žmogaus siaubą ir baimę, kuris „pagavo panikos bangą”. Paprastai tai vyksta taip: žmogus gyvena įprastą gyvenimą, valgo, geria, važiuoja į darbą, klauso muzikos, skaito knygą ir staiga jį apima nerimas, rankos dreba, akyse tamsu, jis jaučia, kad nebekontroliuoja savo kūno.

Tuo metu ir iki krizės žmogus neserga, jaučiasi gerai, kalbasi, šypsosi, negalvoja apie nieką bloga ir neįtaria apie artėjantį „siurprizą”. Panikos metu žmogų taip stipriai apima baimė, kad jis bijo numirti.

Simptomai vyrams ir moterims beveik nesiskiria. Visi panikos atakų pasireiškimai gali būti suskirstyti į 3 grupes:

  • vegetatyviniai — galvos svaigimas, spaudimo šuoliai, pasunkėjęs kvėpavimas ir gumulo jausmas gerklėje, tremoras ir drebulys, blyškumas, temperatūros pakilimas, šaltas prakaitas, karštis, pykinimas, galvos skausmas ir kt.
  • psichiniai — atsiribojimo, nerimo, pasimetimo, sustingimo jausmas, mirties laukimas, baimė, kad priepuolis pasikartos
  • bendrieji — raumenų spazmas ir įtampa, rankų tirpimas, kojų „vatinis” jausmas, alpimas, regėjimo sutrikimai, ūžimas ausyse ir t. t.

Stiprios panikos atakos metu žmogui gali prasidėti traukuliai, tuo pačiu jis bus sąmoningas, bet beveik nekontroliuojantis savęs. Jei tokia situacija pasikartoja, žmogus taip bijo, kad tai nutiks dar kartą, jog negali likti vienas be pažįstamo žmogaus palaikymo.

Tarp panikos simptomų galima išskirti ir būsenas, kurias individas apibūdina kaip įvykio nerealybės jausmą, kai aplinka atrodo svetima ir nepažįstama (derealizacija) arba kai atrodo, kad stebi save iš šalies (depersonalizacija).

 

Praktikos pavyzdys:Vytas, dar būdamas studentu, pirmą kartą patyrė panikos ataką perpildytame autobuse piko metu. Tada gydytojai pasakė, kad panika kilo streso ir jaudulio nuo stojamųjų egzaminų fone. Jam buvo labai sunku nusiraminti, o tas pirmasis kartas tapo baimės trigeriu. Po to atvejo Semionui užtekdavo vien stovėti stotelėje laukiant autobuso, kad bet kuriuo paros metu, gatvėje, jis patirtų panikos krizę. Vegetatyvinės atakos pasireiškimai buvo susiję su kelione autobusu.

KAIP PRASIDEDA PRIEPUOLIS

Kaip jau sakėme, panikos atakoms būdingas staigumas. Daugelį domina, ką jauti panikos atakos metu. Priepuolis gali prasidėti tiek po pabudimo (kai kas pastebi, kad būtent rytais baimė apima stipriau), tiek dieną ar vakare (kai kurie pacientai įsitikinę, kad atakos vyksta naktį, o jų laukimas paaiškina nemigą).

Žmonės patvirtina, kad daugeliu atvejų priepuolio pradžią nuspėti neįmanoma, bet kartais jie gali jausti artėjantį nerimą, vidinį susirūpinimą ir tam tikrą diskomfortą. Tačiau tai dar nereiškia, kad priepuolis būtinai įvyks.

Staiga individą „užklumpa” baimės, staigaus išgąsčio jausmas, širdis lyg iššoka iš krūtinės, pasidaro sunku kvėpuoti. Žmogus tarsi patenka į spąstus, iš kurių nėra išeities. Panašiai jaučiasi tas, kas serga klaustrofobija ar aerofobija.

Panikos ataka gali prasidėti transporte, biure, lifte, ligoninėje, bet kurioje žmonių minioje, ji įvyksta net asmeninėje mašinoje.

Vienkartinis epizodas gali būti neilgas ir praeiti be rimtų pasekmių. Bet gali būti ir atvirkščiai — pirmasis atvejis tampa stipriausiu, o vėlesni pasireiškimai būna silpnesni. Tačiau dėl baimės laukti stiprios krizės žmogui išsivysto neurozės ir tam tikros fobijos.

Jeigu jūs laukiate atakų pasikartojimo, keičiate savo gyvenimą, taikotės prie priepuolių, prašote aplinkinių būti šalia, tai nedelskite ir kreipkitės pagalbos į mūsų psichoterapeutus. Jie padės jums atsikratyti panikos atakų.

PANAŠUMAS Į KITAS LIGAS

Panikos atakos požymiai gali būti panašūs į kitų ligų — somatinių, psichinių ar neurologinių. Pavyzdžiui, į obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS) ar potrauminio streso sutrikimą (PTSS).

Pateiksime nedidelę lentelę, kad suprastume, kuo panikos atakos skiriasi nuo šių ligų.

LIGA KUO PASIREIŠKIA
PTSS Atsiranda kaip psichikos gynybinė reakcija į stiprų sukrėtimą, didžiulį stresą, gyvybei grėsmingas situacijas, smurtą, patirtą stichinę nelaimę ir pan. Žmogų sukausto siaubas ir baimė prisiminus traumuojantį įvykį. Šis jausmas gali kilti net nuo asociacijų.
OKS Atsiranda įkyrios obsesijos ir kompulsijos (nepageidaujamos mintys, jausmai, veiksmai), lydimos nerimo ir reikšmingo savijautos pablogėjimo.
Panikos sutrikimas Ilgalaikiai, reguliariai pasikartojantys panikos priepuoliai. Jie įvyksta kelis kartus per mėnesį, sukelia baimę ir elgesio pokyčius.
Panikos ataka Trumpalaikis, nepagrįstos ir be priežasties kylančios baimės, sukaustymo, derealizacijos, kūno kontrolės praradimo ar sustingimo laikotarpis.

PRIEŽASTYS

Panikos atakų priežastys nėra iki galo ištirtos, bet ekspertai sutaria, kad yra genetinių, biologinių ir psichologinių veiksnių, kurie provokuoja jų atsiradimą.

Paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų ar artimųjų giminaičių patyrė panikos sutrikimus, didelė tikimybė, kad problema bus perduota ir vaikui.

Psichologija. Jeigu žmogus gyvena nuolatinėje įtampoje, pavyzdžiui, šeimoje, kurioje tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, arba su nuolatiniais konfliktais, jeigu yra susierzinimas, nepasitenkinimas, tuomet jis nuolat jaučia nerimą. Tai sukelia nervinį išsekimą ir tampa priežastimi panikos sutrikimams atsirasti.

Biologija. Kai kurie pacientai panikos priepuolius patiria dėl serotonino ir norepinefrino (neuromediatorių, atsakingų už nuotaiką ir emocijas) disbalanso. Be to, svarbus veiksnys yra padidėjęs jautrumas streso hormonams.

Išoriniai veiksniai. Priepuolį gali išprovokuoti:

  • kofeinas
  • alkoholis
  • narkotinės medžiagos
  • kai kurie vaistai (pavyzdžiui, stimuliatoriai, kortikosteroidai)

KAS YRA RIZIKOS GRUPĖJE

Panikos atakos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kokios socialinės padėties žmogui. Tačiau yra žmonių grupės, kurios labiau linkusios patirti tokias būsenas.

  • Moteris. Pagal statistiką jos kenčia 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su hormoniniais pokyčiais, emociniu jautrumu ir stresu.
  • Paaugliai ir jauni suaugę (iki 25 metų). Pirmieji priepuoliai dažniausiai pasireiškia būtent šiame amžiuje.
  • Žmonės, turintys paveldimą polinkį. Jeigu artimi giminaičiai kenčia nuo panikos priepuolių, tikimybė padidėja.
  • Asmenys su padidintu nerimu ir įtarumu. Tokie žmonės labiau linkę „įsiklausyti” į savo kūno pojūčius ir bijoti ligų.
  • Žmonės, patyrę stresą ar traumą. Pavyzdžiui, praradę artimąjį, nukentėję nuo smurto, patyrę avariją.
  • Pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis. Širdies, kvėpavimo sistemos, endokrininės problemos gali sustiprinti panikos sutrikimus.

SUAUGUSIEJI

Suaugusiųjų panikos atakos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai – nuo 20 iki 40 metų. Vyrai dažnai patiria atakas vėliau nei moterys, dažniausiai po 40 metų, kai susiduriama su gyvenimo krizėmis ar biologinio senėjimo pojūčiais.

  • Moterims panikos atakos pasireiškia dažniau, bet paprastai mažiau intensyviai ir trumpiau nei vyrams. Tai dažnai susiję su hormoniniais ciklais, nėštumu, menopauze.
  • Vyrams priepuoliai dažniau būna ilgesni, ryškesni, gali pereiti į lėtinę formą.

Suaugusiųjų atvejai dažnai susiję su:

  • streso poveikiu;
  • darbo krūvio didėjimu;
  • socialiniais įsipareigojimais;
  • santykiais šeimoje ar su partneriu.

 

Panikos priepuoliai suaugusiesiems gali sukelti baimę išeiti iš namų, naudotis transportu, lankytis viešose vietose, o tai gali sukelti agorafobiją ar kitus fobinius sutrikimus.

VAIKAI

Vaikų panikos atakos dažnai yra labiau dramatiškos nei suaugusiųjų. Jos gali pasireikšti šiais simptomais:

  • vaikas rėkia, mojuoja rankomis ir kojomis, negali nieko paaiškinti;
  • sunku kvėpuoti, jį purto drebėjimas;
  • gali įvykti epilepsijos tipo priepuolis.

Tėvams gali būti sunku susitvarkyti su tokiais nevaldomais vaikų priepuoliais.

Laikui bėgant vaikai gali vengti situacijų, kuriose galėjo įvykti ataka:

  • nenori eiti į mokyklą (jei panikos ataka buvo mokykloje);
  • vengia parduotuvių, transporto, kitų viešų vietų;
  • gali tapti namisėdžiais.

Vaikų ligos mechanizmą gali formuoti tėvų elgesys:

  • Per didelė priežiūra arba, priešingai, absoliutus abejingumas mokina vaiką neteisingai vertinti savo emocijas ir jas „rodyti”.
  • Neramus vaikas gali užaugti tokiu pačiu suaugusiuoju.
  • Paauglystėje stiprus dėmesio troškimas, aplinkinių pritarimo siekimas, didelė atsakomybė gali sukelti polinkį į panikos atakas.

Svarbu: tinkamas tėvų auklėjimas, adaptacija prie socialinio gyvenimo, harmoninga šeimos atmosfera, konfliktų ir agresijos mažinimas – tai garantija emocinės stabilumo ir normalaus savęs priėmimo vaikui, o tai padeda atsispirti panikos atakoms.

KLASIFIKACIJA

Specialistai išskiria šiuos panikos atakų tipus:

  • Spontaninė – pats dažniausias tipas, atsiranda be aiškios priežasties.
  • Situacinė panikos ataka – atsiranda dėl konkretaus provokuojančio streso.
  • Sąlygiškai-situacinė – ataką sukelia tam tikras biologinis procesas, pavyzdžiui, abstinencijos sindromas ar hormonų sutrikimas.

Pagal atakos trukmę ir sunkumą išskiriamos tokios formos:

  • Lengva – žmogus išsigąsta, bet greitai atsigauja, pagrindinių simptomų beveik nejaučia.
  • Vidutinė – simptomai ryškūs, žmogus praranda savitvardą, bijo vykstančio.
  • Sunki (ekstremali) – asmuo praranda kontrolę, būna afekto būsenoje.

Panikos atakos taip pat skirstomos pagal „poveikio mastą”:

  • Individualios – veikia vieną asmenį.
  • Grupinės – veikia kelis asmenis.
  • Masinės – veikia didelę žmonių grupę.

Pagal trukmę:

  • Trumpalaikės – trunka iki kelių minučių.
  • Vidutinės – 5–10 minučių.
  • Ilgalaikės – nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

PANIKOS PRIEPUOLIŲ TIPAI

Nepaisant bendrų simptomų, panikos atakos gali skirtis. Vieni žmonės jaučia daugiau fizinių simptomų, kiti – psichinių. Sąlygiškai krizės skirstomos pagal dominuojančius požymius:

  1. Tipinės – vyrauja vegetaciniai sutrikimai.
  2. Fobinės – dominuoja baimės ir fobijos.
  3. Afecktinės – ataka stipriai veikia nuotaiką: atsiranda dirglumas, depresijos simptomai.
  4. Senzestopatinės – klinikinė situacija neaiški, žmogui sunku apibūdinti, kas vyksta.
  5. Hiperventiliacinės – sutrinka kvėpavimas, atsiranda oro trūkumas, galvos svaigimas, dilgčiojimas, „gožiukai ant odos”.
  6. Konversinės – žmogus patenka į isteriją, negali savęs kontroliuoti.
  7. Depersonalizacinės – asmuo praranda ryšį su kūnu, praranda realybės jausmą, tarsi stebi save iš šalies.
  8. Naktinės – pagrindiniai simptomai atsiranda naktį, nesusiję su sapnais ar pasąmone.

DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Prieš pradedant gydyti panikos priepuolius, gydytojas surenka anamnezę – klausia apie simptomus, jų dažnį, trukmę. Jei įtariami lėtiniai arba lydintys sutrikimai, pacientas gali būti siunčiamas atlikti analizų ir tyrimų.

MEDIKAMENTINIS GYDYMAS

Panikos priepuolius galima gydyti vaistais. Dažniausiai pakanka medikamentinės terapijos, parenkamos individualiai. Naudojami vaistų tipai:

  • Sedatyvai (raminamieji)
  • Trankvilizatoriai
  • Neuroleptikai
  • Nootropai
  • Antidepresantai

PSICHOTERAPIJA

Jei vien vaistai nepadeda, papildomai naudojami psichologiniai metodai:

  • Psichoanalizė
  • Elgesio ir kognityvinė terapija
  • Hipnoterapija (klasikinė ir Eriksono metodas)
  • Žaidybinė psichoterapija
  • Šeimos ir grupinė terapija
  • Gestalto terapija

 

PAPILDOMI TERAPIJOS METODAI

Papildoma terapija gali būti fizioterapija: masažas, refleksoterapija, kineziterapija.

  • Pratimai atliekami lėtai, ramiai.
  • Galimas kontrastinis dušas, raumenų įtampų ir atsipalaidavimo pratimai.

Ekstrinė pagalba: kvėpavimo normalizavimas, vaistų vartojimas, emocinė parama iš aplinkinių – nukreipti dėmesį nuo simptomų į veiksmus.

Jei negalima vartoti vaistų: gali padėti vaistažolių raminamieji užpilai.

 

Mityba: vengti kavos, energetinių gėrimų, aštraus, kepto, pusgaminių su daug chemijos; geriau rinktis natūralius produktus, daržoves, vaisius, uogas.

1. Kvėpavimas pagal kvadratą

  • Įsivaizduokite didelį kvadratą priešais save.
  • Kvėpuokite taip, lyg jūsų žvilgsnis seka kvadrato kraštus:
    1. Įkvėpkite – 4 sekundes (pirmas kraštas)
    2. Sustokite – 4 sekundes (antras kraštas)
    3. Iškvėpkite – 4 sekundes (trečias kraštas)
    4. Sustokite – 4 sekundes (ketvirtas kraštas)
  • Kartokite kelias minutes.

2. Ilgesnis iškvėpimas

  • Įkvėpkite 2 sekundes, iškvėpkite 10 sekundžių.
  • Nesustokite, kol nejausite atsipalaidavimo.

3. „Žemės pojūtis” – 5 žingsnių metodas

  1. Paimkite 5 objektus aplink jus ir pavadinkite juos.
  2. Raskite 4 objektus, kuriuos galite paliesti, ir pajuskite jų paviršių.
  3. Įsiklausykite į 3 garsus ir identifikuokite juos.
  4. Pajuskite 2 kvapus aplink jus.
  5. Sutrinkite ar paragaukite ką nors, nustatykite skonį.

4. 5 daiktai vienos spalvos

  • Suraskite aplink save 5 daiktus tos pačios spalvos ir sutelkite į tai dėmesį.

5. „Veidų žaidimas”

  • Įsivaizduokite save aktoriumi scenoje.
  • Be garso, keiskite veido mimiką: nuostaba, pyktis, džiaugsmas.

6. Dainos ar eilėraščio recitacija

  • Pasakykite garsiai bet kokį eilėraštį arba sudainuokite dainą.
  • Labiausiai tinka lengvos, atpalaiduojančios melodijos.

7. Švelnūs dilgčiojimai ar spaudimas

  • Lengvai paspauskite ar pakramtykite odą, kad nukreiptumėte dėmesį.
  • Tikslas – atitraukti mintis nuo panikos.

Papildomi patarimai:

  • Stebėkite aplinką – skaičiuokite automobilius, atkreipkite dėmesį į detales.
  • Kartais padeda suvalgyti saldų ar mėtų gabalėlį.
  • Nerekomenduojama vien tik gerti raminamuosius be gydytojo nurodymo. ⚠️