Pasaulyje depresiją patiria šimtai milijonų žmonių. Skaičiai rodo, kad ji paliečia apie 4 % pasaulio gyventojų, tačiau realybėje jų kur kas daugiau – daugelis pagalbos neieško, ypač vyrai.
Dažnai depresija klaidingai laikoma silpnumu ar tingėjimu, bet iš tiesų tai yra rimtas psichikos sutrikimas, kuris gali kilti tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių priežasčių.
Kodėl gali kilti depresija?
- Staigūs gyvenimo pokyčiai (skyrybos, persikraustymas).
- Ilgalaikis buvimas sudėtingoje aplinkoje.
- Jausmas, kad esi bejėgis prieš problemas.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimas.
- Psichologinės traumos.
- Vienatvė.
Depresija gali paliesti kiekvieną, nepriklausomai nuo jautrumo ar charakterio. Kartais ji pasireiškia atvirai, o kartais – paslėpta, kai žmogus tarsi prisitaiko prie niūrios pasaulio vizijos arba ima manyti, kad gyvenimas neturi prasmės.
Kaip pasireiškia depresija?
Pagrindiniai požymiai:
- Emociniai. Nebeįmanoma džiaugtis, atrodo, kad viskas netenka spalvų. Žmogus tampa uždaras, abejingas.
- Kognityviniai. „Rūkas galvoje”, sunkiau susikaupti, prastėja atmintis, pasaulis atrodo niūrus.
- Elgesio. Trūksta energijos net paprasčiausiems veiksmams: išsimaudyti, pasigaminti valgyti, išeiti į lauką.
Papildomi simptomai: nemiga ar ankstyvi prabudimai, ašarojimas, sumažėjęs seksualinis potraukis, valgymo sutrikimai, fiziniai skausmai be aiškios priežasties.
Svarbiausia – depresiją turintis žmogus dažnai tiki, kad jo niūrus matymas yra objektyvi realybė. Todėl jam sunku patikėti artimųjų raginimu kreiptis pagalbos.
Geštalto terapijos požiūris
Geštalto terapijoje depresija nėra tik „liga”, kurią reikia slopinti. Ji laikoma ženklu, kad žmogus prarado ryšį su savo poreikiais, troškimais ar gyvybingumu. Tai tarsi vidinis sustingimas, kai energija užstringa tarp praeities skaudulių ir nepasiekiamos ateities.
Terapijoje svarbu padėti žmogui pamažu atkurti ryšį su savimi, su savo jausmais ir aplinka. Tai kelias į tai, kad vėl atsirastų vietos džiaugsmui, prasmės paieškai ir gyvybingumui.
Depresija moterims ir vyrams: kaip ji pasireiškia skirtingai?
Depresija gali paliesti kiekvieną – nepriklausomai nuo lyties. Tačiau ji kartais pasireiškia skirtingai, todėl svarbu atpažinti ženklus tiek savyje, tiek artimuose žmonėse.
Depresija moterims
Statistika rodo, kad moterys dažniau susiduria su depresija. Tai siejama su:
- didesniu emociniu jautrumu,
- polinkiu giliau išgyventi santykių sunkumus,
- hormoniniais pokyčiais (paauglystėje, nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu).
Depresija gali pasireikšti nuotaikų svyravimais, ašarojimu, nuovargiu, nemiga ar susilpnėjusiu susidomėjimu kasdieniu gyvenimu.
Depresija vyrams
Vyrams depresija dažnai lieka paslėpta. Kultūriniai lūkesčiai „būti stipriam” skatina slėpti jausmus. Vietoje atvirų emocijų gali pasireikšti:
- užsidarymas savyje, tylėjimas,
- dirglumas ar pykčio protrūkiai,
- polinkis į alkoholį ar rizikingą elgesį (greitas vairavimas, pavojingos pramogos).
Dėl šių skirtumų depresija vyrams dažnai neatpažįstama nei artimųjų, nei jų pačių.
Geštalto terapijos žvilgsnis
Geštalto terapijoje svarbu suprasti, kad depresija nėra „moteriška” ar „vyriška” liga. Tai signalas, jog žmogus prarado ryšį su savo jausmais, poreikiais ar artimaisiais.
Terapijoje kviečiama ne slėpti emocijas, o tyrinėti jas saugioje aplinkoje. Toks tyrinėjimas padeda tiek moterims, tiek vyrams atrasti naujus būdus būti savimi, užmegzti tikresnį ryšį su kitais ir sugrąžinti gyvybingumą į gyvenimą.
Depresijos priežastys
Depresija neturi vienos aiškios priežasties – dažniausiai ją lemia kelių veiksnių derinys. Juos galima suskirstyti į tris grupes:
1. Socialinės priežastys
Santykiai su aplinkiniais stipriai veikia mūsų psichologinę savijautą. Konfliktai, išsiskyrimai, vienatvė ar sunkumai bendraujant gali sukelti depresiją. Tai ypač dažna vyresniame amžiuje, praradus darbą ar persikėlus gyventi į kitą šalį, kur atsiranda kalbos ar kultūriniai barjerai.
2. Psichologinės priežastys
Nuolatinis stresas, vidiniai konfliktai ar neatitikimas tarp to, ko norime, ir to, ką turime, kelia įtampą. Kartais psichika, siekdama apsisaugoti, „uždaro” emocijas, ir žmogus ima jausti tuštumą, abejingumą.
3. Biologinės priežastys
Depresija gali atsirasti ir dėl vidinių organizmo procesų: paveldimumo, hormonų disbalanso, neurologinių ar kitų sunkių ligų. Tokiu atveju liga nebūtinai susijusi su išorinėmis aplinkybėmis.
Dažniausiai depresija kyla dėl kelių veiksnių sąveikos. Pavyzdžiui, žmogus, turintis genetinį polinkį, gali sunkiau susitvarkyti su traumuojančiais įvykiais.
Geštalto terapijos požiūris
Geštalto terapijoje depresija suprantama kaip ženklas, kad gyvenime nutrūko svarbūs ryšiai: su savimi, savo jausmais, kitais žmonėmis ar aplinka. Terapija suteikia erdvę tyrinėti šiuos ryšius ir atrasti naujus būdus patirti artumą bei prasmę.
Depresijos eiga ir ypatumai
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10) depresija gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Vienkartinis epizodas – kai nusiteikimo pablogėjimas įvyksta vieną kartą.
- Pasikartojanti depresija – kai epizodai kartojasi, pavyzdžiui, priklausomai nuo sezono (rudens, pavasario ar žiemos depresija).
- Lėtinė depresija – kai liūdna nuotaika ir energijos trūkumas tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu.
Pagal kilmę skiriama:
- Endogeninė depresija – kai priežastys labiau susijusios su paveldimumu ar smegenų neurocheminių procesų sutrikimu.
- Reaktyvi (egzogeninė) depresija – kai ją išprovokuoja išoriniai įvykiai, tokie kaip stresas, praradimai, santykių krizės.
- Kartais įtaką daro ir sveikatos problemos (pvz., hormonų disbalansas ar kitos ligos).
Simptomai gali būti įvairūs – nuo apatijos, miego ir apetito sutrikimų iki nerimo, fizinių skausmų ar net stiprių suicidinių minčių.
Pogimdyvinė depresija
Ši depresijos forma pasireiškia po gimdymo, dažniausiai dėl hormonų pokyčių, miego trūkumo, nuovargio ar santykių įtampos. Simptomai gali trukti ilgiau nei dvi savaites:
- apetito sutrikimai;
- sunku pajusti ryšį su kūdikiu;
- įkyrios mintys apie savo „netinkamumą” būti mama;
- uždarumas, irzlumas;
- kartais – baimė pakenkti sau ar kūdikiui.
Svarbu pabrėžti, kad pogimdyvinė depresija gali išsivystyti ir tėčiams – ypač dėl nuovargio, atsakomybės padidėjimo ar santykių pokyčių šeimoje.
Geštalto terapijos požiūris: depresija suprantama kaip sustojęs ar nutrūkęs ryšys – su savimi, savo poreikiais, kitais žmonėmis. Terapijoje atsiranda erdvė šiuos ryšius atkurti, pamažu grąžinant gyvybingumą, šilumą ir ryšį su pasauliu.
Kodėl depresija pavojinga ir kaip ją gydyti?
Pavojai
- Sunkiausia depresijos pasekmė – savižudybė. Manoma, kad iki 60 % bandymų nusižudyti susiję su depresija, o apie 8 % žmonių, turinčių šią diagnozę, ryžtasi veiksmams.
- Ilgalaikė depresija taip pat siejama su padidėjusia rizika vystytis smegenų degeneraciniams procesams, kurie veikia atmintį ir emocijas.
Diagnozė
Depresija nustatoma klinikinio pokalbio metu, gydytojui įvertinus simptomus, kalbą, laikyseną, mimiką.
Papildomai gali būti naudojami klausimynai (pvz., Beko, HADS, Hamiltono skalės), padedantys objektyviau įvertinti būklę.
Specialių „depresijos kraujo tyrimų” nėra, tačiau gydytojas gali rekomenduoti hormonų, vitaminų, geležies tyrimus ar net smegenų vaizdinimo procedūras, kad atmestų kitų ligų įtaką.
Gydymas
- Vaistai (antidepresantai) gali palengvinti simptomus, bet jie dažniausiai yra tik pagalbinė priemonė.
- Psichoterapija yra pagrindinis kelias į ilgalaikį sveikimą. Dažniausiai taikomi metodai:
- kognityvinė-elgesio terapija (padeda keisti neigiamus mąstymo modelius),
- priėmimo ir įsipareigojimo terapija (moko gyventi čia ir dabar, mažinti „užstrigimą” mintyse),
- schemų terapija (padeda atpažinti ir keisti žalingus elgesio bei santykių šablonus).
Geštalto terapijos požiūris: svarbiausia – atkurti gyvą ryšį su savimi, savo jausmais ir aplinkiniais. Terapija padeda pastebėti, kur nutrūksta šis ryšys, ir sugrąžinti gyvybingumą bei prasmę kasdienybėje.
Prognozė ir prevencija
Prognozė
- Jei depresija susijusi su išoriniais įvykiais (pvz., netektimi, skyrybomis), dažnai pasiekiamas visiškas pasveikimas.
- Endogeninė (vidinių veiksnių lemiama) depresija dažniau pasikartoja, todėl svarbi palaikomoji terapija ir įgūdžiai laiku atpažinti simptomus bei kreiptis pagalbos.
Prevencija
Psichikos higiena – geriausia apsauga nuo depresijos. Tai reiškia:
- rūpintis dienos režimu,
- vengti nuolatinio streso,
- nepiktnaudžiauti alkoholiu ar kitomis medžiagomis,
- kurti aplinką, kurioje psichikai gera ir saugu.
Kaip padėti artimam žmogui?
- Depresija užgožia tikrovės vaizdą: žmogui atrodo, kad išeities nėra. Labai svarbu priminti, kad tai ligos simptomai, kurie yra gydomi.
- Nebandykite „ištraukti” artimojo patys – tai gali būti pavojinga. Svarbiausia – palaikyti ir padrąsinti kreiptis į specialistą.
Geštalto terapijos požiūriu
Svarbu ne bandyti „pataisyti” kitą, o būti šalia, išgirsti ir kartu ieškoti ryšio su gyvenimu, pojūčiais, prasmėmis. Tikrame santykyje žmogus dažnai atranda jėgų sveikti.
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, apatiją ar praradote gyvenimo džiaugsmą, nelaukite. Kviečiu tyrinėti šias būsenas terapijoje: terapijavilnius.lt
Depresija – tai ne silpnumas, o pagalbos šauksmas. Jei atpažįstate šiuos požymius savyje ar artimame žmoguje, verta suteikti sau šansą iš naujo atrasti gyvenimo spalvas.